Skaudi gyvūnų prieglaudos kasdienybė

2008 kovo 06 d., Ketvirtadienis, 22:23Nuotaika minor.  Eilinė darbo diena. Prižiūrėtojai vedžioja, valo, šeria gyvūnus... Darbuotojai dalijasi darbine informacija. Viena darbuotoja naršo internete, įnirtingai bandydama atrasti pamestinuko savininkus. Telefonas skamba be perstojo. Skambinantieji turi begales klausimų – kiek kainuoja skiepai, pasimetė šuo, rūsyje rado "pamestą" kačiuką... šaukiantis ir grasinantis skundais piktas balsas reiškia nepasitenkinimą kaimynės prie konteinerio šeriamomis katėmis: "Gaudykit! Naikinkit! Darykit ką norite, kad jų čia nebūtų! Tai jūsų pareiga jas sunaikinti!"    Katės, vėl katės, begalė kačių mieste!!! Nekyla tam nepatenkintam piliečiui klausimas, ar tai katei šalta? Gal ji kenčia alkį? Ta, kuri katinga, kur ji atsives kačiukų? O aš, žmogus,  gal galiu padėti? Kaip galima išspręsti problemą nežudant, nenaikinant? Nekyla piliečiui tokių klausimų!    Skaudžias mintis nutraukia įėjusi pro duris moteris.  Vyresnio amžiaus, su tokiais dideliais krepšiais. "Gal tik taip ko paklausti užėjo", – raminu save mintyse. Stebiu. Skaudi realybė trenkia visa galybe – krepšiuose katės!!!Ir taip kasdien – nuo ryto iki vakaro... Krepšiai kačių. Krepšiai šunų...