Nuaras
Bubastė
Gyvūnų globėjų asociacija
Gyvūnų globos namai
Gyvūnų globa
Šunų ir kačių kirpykla
Šunų ir kačių viešbutis
Beglobiai gyvūnai
Prekės gyvūnams
Kauno centrinis felinologų klubas
Gyvūnų priežiūros centras
Baltijos kinologijos centras
Skelbimai
Dingo
Rasti
Rasta
Dovanoja
Ieško
Siūlo
Animal.lt
Veterinarijos klinika
Šunys
Katės
Įstatymai
Konsultacijos
Patarimai
Naujienos
Animal.lt

Kas pasirūpins tais, kurie niekam nerūpi?

2012 birželio 14 d., Ketvirtadienis, 13:25

Gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba „Nuaras“ gavo tokį Lazdijuose gyvenančios pasipiktinusios pilietės laišką: Laba diena. Gyvenu Lazdijuose. Skambinau į Alytaus „Nuarą“, norėjau atvežti atklydusį benamį šuniuką, tačiau man pasakė, jog turėsiu susimokėti už tai, kad priims šunelį į prieglaudą. Tai kaip čia yra? Parama renkama iš VISOS Lietuvos gyventojų, o benamiais rūpinamasi tik didžiuosiuose miestuose?!

O kas pasirūpins nuskriaustais gyvūnėliais provincijose? Netgi benamiukai yra lygūs ir lygesni? Juk Lazdijuose nėra globos namų, gyvūnai tiesiog naikinami. O už kiekvieną benamiuką savomis lėšomis irgi juk neįstengiu sumokėti, kad jie būtų priimti į globos namus. Jau net neprašiau atvažiuoti ir paimti, pati būčiau atvežusi. Tai mūsų šalyje taip įsivaizduojama gyvūnų globa - už benamį gyvuną turi sumokėti geros širdies piliečiai?!“ Nijolė P.

Gerb. P. Nijolė galbūt ir teisi – gyvūnų globa Lietuvoje nėra tobula, tačiau iš pradžių, užuot ieškoję kaltų, atsigręžkime į save. „Tai mūsų šalyje taip įsivaizduojama gyvūnų globa - už benamį gyvūną turi sumokėti geros širdies piliečiai?!“ – o kieno, jei ne tų pačių „gerų piliečių“ dėka gyvūnai atsiduria gatvėje ir tampa beglobiais? Visiems – ne tik gyvūnų globa užsiimančioms organizacijoms, bet visiems mums, reikėtų suvokti, kad problemą reikia spręsti žvelgiant ne į jos padarinius, o į pačią esmę, problemos atsiradimo priežastį.

Taigi pirmiausia reikia atsitokėti viesiems piliečiams ir atsakingai auginti keturkojus draugus. Gyvūnas – ne dovana, ne žaislas, ne pramoga, o pilnavertis šeimos narys, kurį priglausdami prisiimate atsakomybę visam jo gyvenimui. Ne valdžia ir ne gyvūnų globa užsiimančios organizacijos kaltos dėl beglobių gyvūnų atsiradimo.

Kas pasirūpins valkataujančiais gyvūnais?

Dauguma žmonių net nepagalvoję apie šiandieninę gyvūnų globą užsiimančių organizacijų padėtį, skuba jas kaltinti, paberdami aibę klausimų – kodėl gyvūnai valkatauja, kodėl jų nesurenkate, o kodėl už gyvūno priėmimą reikia dar ir mokėti – šio klausimo kartais nesikuklina užduoti net tie, kurie į globos namus atiduoda savo augintinį... Viešai skaičiuojami pinigai, kuriuos kaip paramą gauna gyvūnų globa užsiimančios įstaigos.

Neseniai ir viename Lietuvos naujienų portale buvo paskelbta statistika: Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2011–aisiais Lietuvos gyventojai nebuvo abejingi gyvūnams ir 2 procentus savo pajamų mokesčių pervedė beglobiais gyvūnais besirūpinančioms įstaigoms. Dosniausiai buvo paremta VšĮ „Lesė“ (231 199 Lt), VšĮ „SOS gyvūnai“ (194 170 Lt), truputį mažesnės paramos sulaukė VšĮ Gyvūnų gerovės tarnyba „Pifas“ (90 081 Lt), VšĮ Gyvūnų globos namai „5 pėdutės“ (83 272 Lt), Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyrius (59 505 Lt). Na, o „Nuaro“ šiame sąraše visai nėra – ne todėl, kad negauta duomenų, o todėl, kad ši įstaiga visiškai negauna dviejų procentų paramos – uždarosios akcinės bendrovės statusas neleidžia to daryti.

Ir dėl to „Nuaras“ visiškai „neverkia“, kaip tai daro kai kurios išties nemažai pinigų iš minėtų procentų surenkančios organizacijos. Ši gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba sėkmingai vykdo veiklą priimdama gyvūnus už minimalų simbolišką mokestį ir už tai ne tik kad negauna pelno, bet dažnai dar ir patiria nuostolių.

Pamąstykite, kiek kainuoja gyvūno išlaikymas. Beglobiai į globos namus neretai patenka turintys įvairių sveikatos sutrikimų, tad prieš norint juos dovanoti reikia pagydyti. Vien tai kainuoja nemažai lėšų, o kur dar maistas ir kiti reikmenys, reikalingi gyvūnui tol, kol jis iškeliauja į naujus namus? Kur dar vakcinacija, kastarcija – „Nuaras“ aktyviai kovoja prieš beglobių gyvūnų populiacijos augimą, tad prieš dovanodami globojamus keturkojus stengiasi visus juos iškastruoti. Nepamirškite, kad kai kurie beglobiukai globos namuose pragyvena ir kelis mėnesius ar net metus, kol jiems nusišypso laimė atrasti naujus šeimininkus.

Be to, „Nuaro“ gyvūnų globos namai globoja šimtus gyvūnų – vien per 2010 metus Alytaus filialas naujus šeimininkus surado 292 beglobiukams. Kauno globos namų statistika dar įspūdingesnė – čia minėtais metais naujus šeimininkus surado 1001 gyvūnas. Tad jei p. Nijolė, atsiuntusi pasipiktinimo laišką, apie tai pamąstytų, suprastų, kodėl reikalinga ir visuomenės parama. Mėgstantiems skaičiuoti svetimus pinigus, siūlome pasiskaičiuoti ir sumas, išleidžiamas beglobiukų priežiūrai – gal tada situacija taps kiek aiškesnė...

Be to, p. Nijolė turi laisvę rinktis – kodėl gi nesikreipė į organizacijas, surenkančias įspūdingas paramos sumas – turbūt jos turi galimybę priimti gyvūnus ir nemokamai... Juolab, kad jų padovanoų gyvūnų statistika, lyginant su gautų pinigų suma, nėra tokia jau įspūdinga. Turėdamos ne tiek ir daug gyvūnų kai kurios organizacijos gali sau leisti prabangą priimti beglobiukus visiškai dykai. Juolab, kad dauguma jų moka gražiai pagraudenti žmones – „Gyvybiškai svarbi finansinė PARAMA! Poros dienų kačiukai kabinasi į gyvenimą!“, „Kai tyliai serga du mažyliai. PRAŠOME finansinės pagalbos“ ir pan.

Stebėtis verčia ir laišką atsiuntusios moters požiūris į paramą beglobiams gyvūnams: „Parama renkama is VISOS Lietuvos gyventojų, o benamiais rūpinamasi tik didžiuosiuose miestuose?!“. Parama yra savanoriškas dalykas, niekas neverčia visuomenės narių aukoti – prie pagalbos beglobiams gyvūnams prisideda geranoriški, supratingi žmonės, suvokiantys, kad net keli paaukoti litai ar maišelis maisto gyvūnui leidžia sočiai ir šiltai laukti naujų šeimininkų, o kartais netgi reiškia išgelbėtą gyvybę. Auka – savanoriško ir nesavanaudiško noro padėti išraiška, tad tikėtis kažkokios atgalinės materialinės naudos yra labai neoru.

Kelti gyvūnų gerovės Lietuvoje lygį galime tik dirbdami išvien – nei gyvūnais besirūpinančios organizacijos, nei pati visuomenė, nei valdžia pavieniui problemos neišspręs. Situaciją keisti galime tik visi kartu. Save laikome šiuolaikiniais, išprususiais žmonėmis, tuomet nepamirškime, kad kito užjautimas ir pagalba silpnesniems yra taip pat didelė savivertės dalis. Beglobiai, gatvėmis valkataujantys gyvūnai – ne miesto, ne valdininkų, ne kaimyno ar gyvūnų globos namų problema – tai – visų mūsų reikalas, mūsų visuomenės veidas.

„Nuaras“ džiaugiasi, kad gyvūnus globoti padeda ne tik geranoriški piliečiai, bet ir Gyvūnų globėjų asociacija. Šiai organizacijai reikia ištarti didelį „Ačiū“ už tai, kad „Nuaro“ gyvūnų globos namuose nemigdomas nė vienas sveikas gyvūnas – rasti naujus namus čia turi progą kiekvienas, nesvarbu, kokio amžiaus ar išvaizdos jis bebūtų.

Prisidėti prie paramos beglobiukams galite ir Jūs. Kaip tą padaryti ieškokite mūsų puslapyje Animal.lt.

Dėkojame visiems geraširdžiams, nusprendusiems prisidėti prie pagalbos beglobiukams.

Publikuota: pilietis.delfi.lt/ieskaunamu/kas-pasirupins-tais-kurie-niekam-nerupi.d
 

Ekstra skelbimai:
Kaip patalpinti ekstra skelbimą?
Mūsų draugai:
© 2010-2017 UAB "Nuaras". Visos teisės saugomos. Sukurė: Netas.eu