Nuaras
Bubastė
Gyvūnų globėjų asociacija
Gyvūnų globos namai
Gyvūnų globa
Šunų ir kačių kirpykla
Šunų ir kačių viešbutis
Beglobiai gyvūnai
Prekės gyvūnams
Kauno centrinis felinologų klubas
Gyvūnų priežiūros centras
Baltijos kinologijos centras
Skelbimai
Dingo
Rasti
Rasta
Dovanoja
Ieško
Siūlo
Animal.lt
Veterinarijos klinika
Šunys
Katės
Įstatymai
Konsultacijos
Patarimai
Naujienos
Animal.lt
2017 rugpjūčio 21 d., Pirmadienis

Jūsų gyvenimo būdas
www.jusu-gb.com

Gyvūnų laikymo taisyklės Vilniaus mieste

 

GYVŪNŲ LAIKYMO TAISYKLĖS
VILNIAUS MIESTE

1. Bendrosios nuostatos

  1. Gyvūnų auginimo ir laikymo Vilniaus mieste taisyklės galioja Vilniaus mieste ir j privalo laikytis visi fiziniai bei juridiniai asmenys.
  2. Taisyklėse numatyti naminių, laukinių, ūkinės paskirties, dekoratyvinių, laboratorinių (eksperimentinių) gyvūnų laikymo ir priežiūros, sanitarijos ir higienos bei veterinarijos, aikštelių šunims vedžioti įrengimo, beglobių (benamių) gyvūnų gaudymo ir karantino reikalavimai. Nustatyta naminių gyvūnų registravimo, apskaitos, mokesčių už paslaugas, gyvūnų vežimo tvarka, atsakomybė už netinkamą jų priežiūrą bei kiti dalykai.
  3. Taisyklės gali būti papildomos ir keičiamos, atsižvelgiant į konkrečius miesto poreikius, į tarnybų, susijusių su gyvūnų priežiūra, struktūrą, į veiklą bei kitus specifinius klausimus.

2. Gyvūnų laikymas ir priežiūra

  1. Gyvūnus leidžiama laikyti tik griežtai laikantis šių taisyklių reikalavimų.
  2. Gyvūnų savininku gali būti kiekvienas fizinis asmuo, sulaukęs 16 metų, arba juridinis asmuo.
  3. Leidžiama laikyti šunis, kates ir kitus ne ūkinės paskirties gyvūnus, išskyrus pavojingus žvėris, roplius, kurie dėl biologinių savybių gali kelti pavojų žmonių ar gyvūnų gyvybei ir sveikatai. Pavojingi gyvūnai gali būti laikomi ir auginami tik pagal taisykles, kurias nustato Vyriausybės įpareigotos institucijos.
  4. Ūkinės paskirties gyvūnai gali būti laikomi tik savininko atskiroje nuosavoje uždaroje valdoje ar uždaroje valdoje prie nuosavo namo, kuriame gyvena tik viena šeima. Esant kelioms atskiroms šeimoms - tik gavus raštišką kitų šeimų pilnamečių narių sutikimą. Gyvūnų avininkai ar globotojai privalo turėti Vilniaus visuomenės sveikatos centro ir seniūnijos, kurios teritorijoje gyvena, leidimus. 8. Gyvūnų keliamas triukšmas neturi viršyti nustatytų higienos normų.
  5. Gyvūnų savininkai atlygina visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala žmonių sveikatai, jų ir valstybės turtui įstatymų nustatyta tvarka.
  6. Gyvūnai turi būti auginami ir laikomi tokiomis sąlygomis, kurios nėra kenksmingos gyvūnui. Auginimo ir laikymo sąlygos turi būti parenkamos, atsižvelgiant į gyvūno rūšies bei veislės ypatumus.
  7. Gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų.
  8. Kiekvienas gyvūnas turi būti laikomas, šeriamas ir prižiūrimas jo rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis. Gyvūno savininkas privalo nuolat rūpintis gyvūno sveikata, šėrimu, taip pat gyvūno laikymo ir eksploatavimo įrengimais.
  9. Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jiems priklausantys gyvūnai nesužeistų žmonių ar kitų gyvūnų, nedarytų žalos kitų savininkų turtui.
  10. Gyvūnus numarinti gali tik veterinarijos gydytojas ar jo pavedimu kitas asmuo, išskyrus skubius atvejus, kai siekiama nutraukti sunkiai sužeisto gyvūno kančias.
  11. Fiziniai ir juridiniai asmenys rinkti zoologines kolekcijas gali tik gavę Aplinkos apsaugos ministerijos leidimą ir laikydamiesi jų nustatytos tvarkos.
  12. Mokymui ir tyrimams gyvūnai gali būti naudojami tik specialiai šiems tikslams veisti ir auginti pagal Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo reikalavimus ir Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas taisykles.
  13. Sarginiai šunys gali būti laikomi įmonių, įstaigų, organizacijų teritorijose, automobilių (autotransporto) stovėjimo aikštelėse, kituose objektuose, tik turint Vilniaus visuomenės sveikatos centro ir seniūnijos leidimą.
  14. Sodininkų bendrijų ir atvirose atskirų privačių statinių valdose šunys turi būti pririšti arba uždaryti ne mažiau kaip 1,5 m aukščio aptvertuose voljeruose.
  15. Uždaroje savininko valdoje šunys gali būti nepririšti, tačiau prie įėjimo į valdą (išskyrus namus, butus) turi būti pakabintas įspėjamasis ženklas ir užrašas ( ženklas - baltas 25 cm kraštinių ilgio trikampis su 3 cm pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis, užrašas - "Palaidas šuo"). Nakties metu šis ženklas turi būti apšviestas.
  16. Uždarose rakinamose patalpose (gyvenamosiose patalpose, sandėliuose, traukinių vagonuose, įvairios paskirties vagonėliuose, šiltnamiuose, ūkiniuose pastatuose ir kt.) šunys apsaugai gali būti laikomi palaidi, o patalpos be perspėjimo ženklų.
  17. Specialiai apmokyti šunys gali būti palaidi aptvertose saugojimo vietose: traukinių platformų, atvirų sandėlių, sodų, gyvulių laikymo teritorijose ir pan.
  18. Šuns savininkas privalo turėti šuns registracijos pažymėjimą, pasą ar Veterinarinės tarnybos pažymėjimą.
  19. Viešosiose vedžiojimo vietose šunys turi būti vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu. Šunys neturi kelti grėsmės praeiviams, esant pašalinių žmonių, pavadėlis turi būti sutrumpintas iki 1 m. Jeigu viešojoje vietoje šalia šunų ir kačių nėra šeimininkų, gyvūnai laikomi benamiai (su žetonais - beglobiai).
  20. Vagystės, grobimo, smurto, ginkluoto užpuolimo atveju šunų savininkai ar tam įpareigoti asmenys turi teisę panaudoti šunis kaip gynybos priemonę.

3. Gyvūnų laikymas daugiabučiuose namuose

  1. Viename bute leidžiama nuolat laikyti tik Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą gyvūnų skaičių.
  2. Laikyti šunis, kates bute, taip pat privačiame name, kuriame gyvena kelios atskiros šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą.
  3. Iš buto į laiptinę, koridorių visus šunis būtina vesti su pavadėliu ir antsnukiu.
  4. Šunį vežti liftu galima tik tuo atveju, jei tam neprieštarauja kiti žmonės, esantys lifte.
  5. Savininkai kates turi išnešti ant rankų arba specialiuose narveliuose, kuprinėse, galima vesti su pavadėliu.
  6. Savininkai, įvesdami į namą šunis, kates, privalo užtikrinti, kad nebūtų teršiamos laiptinės, liftai ir kitos bendrojo naudojimo patalpos.
  7. Savininkai privalo užtikrinti, kad butuose nuo 24 iki 6 val. gyvūnai netrikdytų viešosios rimties.
  8. Draudžiama:
    1. gyvūną, kurio egzistavimas priklauso nuo žmogaus rūpinimosi, palikti be priežiūros, norint juo atsikratyti;
    2. be pateisinamos priežasties sužeisti, gąsdinti ar numarinti gyvūną;
    3. treniruojantis naudoti gyvūnus kaip taikinius;
    4. organizuoti gyvūnų tarpusavio kovas arba kovas su gyvūnais;
    5. mokyti ar dresuoti gyvūnus nuolat neigiamai skatinant (baudžiant);
    6. nesirūpinti gyvūno sveikata, laikyti be maisto, vandens, kankinti;
    7. naudoti benamius (beglobius) gyvūnus tyrimo ir mokymo tikslams, naikinti juos nesugavus, išskyrus tuos atvejus, kai kyla epizootijos pavojus;
    8. šunis vedžioti masinėse žmonių susirinkimo vietose, kapinėse, mokyklų, sveikatos apsaugos įstaigų, vaikų lopšelių- darželių teritorijose, žaidimo ir sporto aikštelėse, stadionuose, pliažuose, skveruose; prie gyvenamųjų namų, jei yra šunų vedžiojimo aikštelė, žaliojoje vejoje; parkuose, išskyrus jų pakraščius arba įrengtas šunų vedžiojimo aikšteles. Taip pat lankytis su šunimis, katėmis, kitais gyvūnais maisto parduotuvėse, viešojo maitinimo įstaigose, kirpyklose ir pan. bei leisti šunis vienus į laiptines, bendrojo naudojimo balkonus (nepriklausomai nuo to, ar jie su pavadėliu ir antsnukiu, ar be jų);
    9. šunis ir kates laikyti parduotuvėse, mėsos, kulinarijos gaminių cechuose, skerdyklose, viešojo maitinimo ir gydymo įstaigose, daugiabučių namų laiptinėse, rūsiuose, koridoriuose, bendrojo naudojimo patalpose, balkonuose; Pastaba. Išimties tvarka leidžiama šunis, kates laikyti mokyklų, lopšelių - darželių, sanatorijų, pansionatų teritorijose, turint Visuomenės sveikatos centro leidimą.
    10. kačių ir šunų priežiūrai semti smėlį iš vaikų žaidimo smėlio dėžių, į jas pilti smėlį, užterštą kačių ir šunų ekskrementais, bei vesti šunis ir kates čia tuštintis;
    11. daugiabučių namų valdoje laikyti ūkinės paskirties gyvūnus;
    12. šunis ir kates laikyti bendrabučiuose (išskyrus tuos, kurie be bendrų virtuvių);
    13. prekiauti gyvūnais Vilniaus miesto savivaldybės nenumatytose tam vietose;
    14. numarinti gyvūną skandinant, smaugiant arba užkasant, naudoti metodus ar vaistus, kurių pasekmės negali būti kontroliuojamos;
    15. naudoti natūralias gyvūnų galimybes stimuliuojančias medžiagas, turint tikslą didinti gyvūnų produktyvumą, darbingumą, sportinius rezultatus, išskyrus tas, kurių naudojimą reglamentuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
    16. prekiauti ūkinės paskirties gyvūnais viešosiose vietose ir turgavietėse, išskyrus Savivaldybės bendros paskirties turgavietes, kurių vidaus taisyklėse numatyta prekiauti smulkių gabaritų gyvūnais (triušiais, paukščiais, nepavojingais ropliais ir kt.);
    17. gyvenamosiose patalpose laikyti ūkinės paskirties gyvūnus.
    18. maudyti gyvūnus paplūdimiuose, kuriuose tuo metu maudosi žmonės.

4. Gyvūnų vežimas

  1. Gyvūnai turi būti vežami laikantis vežimo taisyklių, kurias tvirtina Žemės ūkio ministerija kartu su Valstybine veterinarijos tarnyba.
  2. Draudžiama vežti gyvūnus transporto priemonėmis, kurios yra tam nepritaikytos arba netinka tai gyvūnų rūšiai.
  3. Gyvūnų išvežimo iš Lietuvos klausimus reglamentuoja Vyriausybė.
  4. Visuomeninėse miesto transporto priemonėse gyvūnus leidžiama vežti laikantis Keleivių ir bagažo vežimo ir šių taisyklių.

5. Laukinių gyvūnų gaudymas ir laikymas

  1. Fiziniai ir juridiniai asmenys gali gaudyti, laikyti ir jaukinti laukinius gyvūnus tik gavę Aplinkos apsaugos ministerijos leidimą ir laikydamiesi nustatytos tvarkos. Laikyti - vadovaujantis ir šių taisyklių 7 punktu.
  2. Atsitiktinai patekę nelaisvėn laukiniai gyvūnai turi būti grąžinti į laisvę, o jeigu to padaryti negalima, - globojami pagal Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus.

6. Sanitarijos ir higienos reikalavimai

  1. Gyvūnų šeimininkai privalo laikytis sanitarijos ir higienos reikalavimų ir užtikrinti, kad jų gyvūnai nedarytų žalos aplinkai.
  2. Šunis galima vedžioti tik šunų vedžiojimui skirtose aikštelėse bei laukymėse arba kitose retai žmonių lankomose vietose.
  3. Vedant šunis, kates ir kitus gyvūnus (važiuojant, jojant arkliais, žirgais) viešosiose vietose ir jiems priteršus, taip pat priteršus namo koridorių, liftą, balkoną, kitas bendrojo naudojimo vietas, transporto priemones, jų savininkai ar atsakingi asmenys privalo turėti reikiamas priemones ir nedelsiant surinkti bei išvalyti ekskrementus. Atsisakius tai padaryti, atsakingi asmenys atsako pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 110, 161 str.
  4. Gyvūnai turi būti sveiki, be niežų, išplikusių egzemų, patologiškai nesiseiliojantys. Ligoti gyvūnai turi būti nedelsiant gydomi. Draudžiamas jų kontaktas su sveikais gyvūnais.

7. Veterinarijos reikalavimai

  1. Visi šunys bei kiti gyventojų laikomi gyvūnai, potencialūs pasiutligės platintojai, kasmet turi būti skiepijami, jeigu kitaip nenurodyta Veterinarinės tarnybos pažymėjime. Rekomenduojama šunis kasmet skiepyti ir nuo maro, infekcinio hepatito, gastroenterito, taip pat atlikti dehelmintizaciją. Jauni šunys pirmą kartą skiepijami nuo pasiutligės suėjus 3 mėnesiams.
  2. Jei šuo, katė ar kitas gyvūnas apkandžiojo, apdraskė ar kitaip sužeidė žmones, gyvūnus, apie tai savininkas nedelsdamas turi pranešti sveikatos apsaugos įstaigai (arba Visuomenės sveikatos centro Pasiutimo ligos profilaktikos kabinetui, Pylimo g. 3/1, 210 kab. tel. 610601) ir Veterinarijos tarnybai. Kiekvienu atveju savininkas, kurio gyvūnas apkandžioja kitus gyvūnus ar žmones, apkandžiojusį gyvūną turi izoliuoti 10 parų ir sudaryti sąlygas veterinarijos specialistui jį stebėti.
  3. Jei šuo, katė nugaišo dėl nežinomų priežasčių būtina išsaugoti lavoną ir pranešti Beglobių gyvūnų karantino tarnybai.

8. Aikštelių šunims vedžioti įrengimas ir priežiūra

  1. Aikštelės šunims vedžioti gali būti įrengiamos bendrojo naudojimo želdynuose, miško parkų pakraščiuose, neužstatytuose žemės plotuose, atsižvelgiant į užregistruotų šunų skaičių. Žemės plotas aikštelei skiriamas miesto Valdybos sprendimu. Tai aptvertos kietos arba žolės dangos aikštelės. Jose turi būti pastatytas šis inventorius: urnos šiukšlėms, suolai, dėžės su smėlio atsargomis bei sandariai uždaromos talpos šunų ekskrementams supilti. Rekomenduojama įrengti šunų dresūrai reikalingą minimalų inventorių. Aikštelės turi būti prižiūrimos pagal sanitarinius higieninius reikalavimus ir teritorijų priežiūros taisykles. Jos turi būti nuolat valomos, tamsiu paros metu apšviestos.
  2. Įrengtos aikštelės žymimos užrašu "Aikštelė šunims vedžioti" ir apvaliu 25 cm skersmens ženklu, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas.
  3. Aikštelės ir smėlio su ekskrementais dėžės bei duobės turi būti dezinfekuojamos ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį, vasarą - kas 10 dienų.
  4. Už aikštelių įrengimą ir jų priežiūrą atsako seniūnijų seniūnai.
  5. Viešojoje vietoje šuo turi turėti registracijos žetoną.
  6. Kiekviename mikrorajone turi būti bent po vieną stendą su šunų vedžiojimo aikštelių išdėstymo schemomis. Stenduose pateikiama informacija apie šunų laikymo ir vedžiojimo tvarką. Už stendų įrengimą atsako seniūnai.
  7. Draudžiamos šunis vedžioti vietos gali būti pažymėtos užrašu "Vedžioti šunis draudžiama" ir apvaliu 25 cm skersmens ženklu, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas su įstriža raudona linija iš kairės ženklo viršutinės dalies žemyn, į ženklo dešinę dalį.

9. Registravimas, apskaita, mokesčiai už paslaugas

  1. Šunų savininkai privalo registruoti laikomus gyvūnus pagal gyvenamąją vietą ir mokėti nustatyto dydžio mokesčius. Gali būti laisvanoriškai registruojamos ir katės.
  2. Paslaugų (šunų vedžiojimo aikštelių įrengimą ir priežiūrą, teritorijų tvarkymą, gyvūnų registravimą, dokumentų ir žetonų išdavimą, beglobių gyvūnų gaudymą ir karantiną) mokesčių dydžius nustato miesto Taryba.
    Mokesčių už šunų ir kačių registravimą bei kitas paslaugas rinkimo, apskaitos ir naudojimo tvarką tvirtina Vilniaus miesto valdyba.
  3. Šunų ir kačių apskaitą, registravimą, mokesčių už paslaugas rinkimą atlieka seniūnijos savo teritorijose.
  4. Gyvenamuosius namus eksploatuojančios bendrijos, įmonės, įstaigos, organizacijos registruoja šunis, vykdo jų apskaitą, renka nustatytus mokesčius iš šunų savininkų bei teikia nustatyta tvarka žinias seniūnijoms.
  5. Individualių namų savininkai, laikantys šunis, registruoja juos seniūnijose pagal gyvenamąją vietą.
  6. Įmonės, įstaigos, bendrijos, bendrovės ir kitos organizacijos, turinčios sarginius, tarnybinius šunis, registruoja juos seniūnijose pagal teritorinį paskirstymą.
  7. Šunys ir katės registruojami specialiuose apskaitos žurnaluose. Kiekvienam šuniui ir katei išrašomi registravimo pažymėjimai ir išduodami vienodos formos žetonai (žymekliai).

10. Benamių (beglobių) gyvūnų karantino tarnybų darbo reglamentas

  1. Benamių (beglobių) gyvūnų gaudymu bei karantinu rūpinasi specialiai tam sukurta Beglobių gyvūnų karantino tarnyba. Šios tarnybos darbą koordinuoja Miesto ūkio skyrius.
  2. Benamių (beglobių) gyvūnų gaudymą organizuoja miesto seniūnijos kartu su Beglobių gyvūnų karantino tarnyba.
  3. Draudžiama naikinti benamius (beglobius) gyvūnus, naudojant šaunamąjį ginklą, kuokas ir kitą brutalią įrangą. Beglobių gyvūnų karantino tarnybos darbuotojai yra atsakingi už šuns, katės ar kito gyvūno sunaikinimą ir gali būti įstatymų nustatyta tvarka patraukti atsakomybėn, jei nesilaiko karantino reikalavimų.
  4. Jei pagaunami šunys, turintys registracijos žetoną, ar katės, turinčios antkaklį su adresu ar registracijos žetoną, Beglobių gyvūnų karantino tarnybos darbuotojai privalo iš karto pranešti gyvūno savininkui. Šis, atsiimdamas sugautą gyvūną, privalo sumokėti už šuns ar katės laikymą ir priežiūrą nustatytą mokestį.
  5. Jei savininkas nežinomas, pagautieji gyvūnai Beglobių gyvūnų karantino tarnyboje laikomi 3 paras. Per tą laikotarpį šios tarnybos darbuotojai apie gyvūną privalo pranešti Lietuvos kinologų draugijai, Gyvūnų globos draugijai, kitais būdais paskelbti, jog ieškomas savininkas. Neatsiradus norinčių priglausti gyvūną ir praėjus nustatytam terminui, jis turi būti nustatyta tvarka numarinamas (užmigdomas).
  6. Beglobių gyvūnų karantino tarnyba vadovaujasi miesto Valdybos patvirtintais nuostatais.

11. Kiti klausimai

  1. Šunų ir kačių apžiūrų, parodų, lauko bandymų, medžioklės, kinologinės krypties sportinių varžybų metu, vykdant policijos, priešgaisrinės apsaugos, stichinių nelaimių likvidavimo tarnybų užduotis, taikomi kiti veterinariniai, sanitarijos ir higienos reikalavimai.
    Gyvūnų parodos, varžybos gali būti rengiamos tik gavus Veterinarinės tarnybos raštišką leidimą.
  2. Leidžiama steigti šunų ir kačių prieglaudas, viešbučius, kirpyklas ir kitas šiuos gyvūnus aptarnaujančias įstaigas. Jų veiklą apsprendžia Vilniaus miesto savivaldybėje įregistruoti nuostatai, suderinti su Vilniaus visuomenės sveikatos centru ir Veterinarine tarnyba.
  3. Ūkinės paskirties gyvūnais galima prekiauti tik Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka Vilniaus miesto savivaldybės nustatytose vietose ir gyvūno savininko privačioje valdoje.
  4. Iš savininkų, nevykdančių gyvūnų globos ir apsaugos reikalavimų, teismo sprendimu gyvūnai gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti kitam savininkui, paimti skersti, parduoti ar numarinti.
  5. Savininkai, laikantys gyvūnus pasipelnymo tikslais, turi įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti savo veiklą.
  6. Vyriausybės įpareigoti vykdyti Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo priežiūrą atitinkami pareigūnai turi teisę įeiti į tvartus, kitas patalpas, teritorijas, kur yra laikomi gyvūnai.
  7. Už Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo vykdymo priežiūrą atsakingi Vyriausybės įgaliotų institucijų pareigūnai turi teisę:
    1. įeiti į butą, turint teismo sprendimą, jei ten nesilaikoma šio įstatymo reikalavimų ir Gyvūnų auginimo ir laikymo Vilniaus mieste taisyklių;
    2. reikalauti iš savininkų būtinų dokumentų, informacijos ar paaiškinimų gyvūnų apsaugos klausimais;
    3. teikti pranešimus, aktus teisėsaugos institucijoms, kad asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn už gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo reikalavimų pažeidimus;
    4. įteikti apylinkės teismui ieškininį pareiškimą, kad jis būtų skubiai išnagrinėtas, jei dėl savininko kaltės gyvūnui (gyvūnams) gresia neišvengiama žūtis nuo bado, troškulio, žemos ar aukštos temperatūros ar kitų nuo gyvūnų savininko priklausančių aplinkybių.
  8. Už šių taisyklių pažeidimus taikoma atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnį, remiantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
  9. Šių taisyklių kontrolę vykdo Vilniaus miesto savivaldybės padaliniai, miesto seniūnai, Vidaus reikalų ministerijos Vyriausiasis policijos komisariatas ir jo padaliniai, Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono departamentas, Vilniaus miesto visuomenės sveikatos centras, Valstybinės veterinarinės tarnybos Vilniaus padalinys.

12. Terminai ir apibrėžimai

  1. Gyvūnų savininkais laikomi gyvūnų dokumentuose įrašyti fiziniai bei juridiniai asmenys arba, kieno vardu jie registruoti klubuose, organizacijose, savivaldybėse, arba, kas jiems suteikia pastovią gyvenamąją vietą, juos prižiūri.
  2. Savininko valda vadinamas jo gyvenamasis ir juridiškai įteisintas žemės plotas (kiemas, sodas, daržas, ariama žemė, pievos, miškas, vandens telkiniai ir kt.).
  3. Uždara savininko valda vadinamos jo gyvenamosios ir ūkinės paskirties patalpos, taip pat ne mažiau kaip 1,5 m aukščio vieliniu tinklu, mūro, lentų tvora ir kt. aptvertas žemės plotas, iš kurio valdos negali prasiskverbti gyvūnas.
  4. Atvira savininko valda vadinama neaptverta savininko žemės valda.
  5. Gyvūnais vadinami ne žemės ūkio paskirties gyvūnai (šunys, katės, žiurkėnai, jūros kiaulytės, laboratorinės žiurkės, pelės, dekoratyviniai paukščiai ir žuvys), taip pat laukiniai žvėrys, paukščiai, žuvys, vabzdžiai, kurių laikymo teisėtumą reglamentuoja gamtos apsaugos įstatymai (išskyrus prijaukintus (domestifikuotus) gyvūnus: lapes, audines, ondatras ir kt.) ir ūkinės paskirties gyvūnai, kurie veisiami ir laikomi maistui, kailiams, vaistams, kitai produkcijai gauti, namams saugoti, darbo ir kitiems tikslams.
  6. Benamiais gyvūnais laikomi naminiai ar buvę prijaukinti laukiniai gyvūnai, netekę ryšio su savininkais.
  7. Beglobiais - gyvūnai, šalia kurių nėra savininko.
  8. Pavojingais gyvūnais laikomi tie, kurie dėl biologinių savybių nuolat kelia pavojų žmonių ar gyvūnų sveikatai bei gyvybei.
  9. Nelaisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai - gyvūnai, kuriems sudaromos dirbtinės sąlygos, kad žmogus galėtų tiesiogiai juos veikti. Šiai kategorijai priskiriami zoologijos soduose, akvariumuose, terariumuose, okeanariumuose, namų sąlygomis laikomi arba dėl sužeidimų ar kitų priežasčių susiję su žmogumi gyvūnai.
  10. Gyvūnų prieglauda - benamiams gyvūnams laikyti skirta įstaiga, kurią prižiūri miesto savivaldybė kartu su Gyvūnų globos draugija.
  11. Sarginiai šunys - šunys, kurie laikomi objektų apsaugai.
  12. Gyvūnų vedimas - trumpalaikis vedimas iš vienos vietos į kitą.
  13. Gyvūnų vedžiojimas - ilgalaikis buvimas, vaikščiojimas apibrėžtoje teritorijoje.
Ekstra skelbimai:
Kaip patalpinti ekstra skelbimą?
Mūsų draugai:
© 2010-2017 UAB "Nuaras". Visos teisės saugomos. Sukurė: Netas.eu