Nuaras
Bubastė
Gyvūnų globėjų asociacija
Gyvūnų globos namai
Gyvūnų globa
Šunų ir kačių kirpykla
Šunų ir kačių viešbutis
Beglobiai gyvūnai
Prekės gyvūnams
Kauno centrinis felinologų klubas
Gyvūnų priežiūros centras
Baltijos kinologijos centras
Skelbimai
Dingo
Rasti
Rasta
Dovanoja
Ieško
Siūlo
Animal.lt
Veterinarijos klinika
Šunys
Katės
Įstatymai
Konsultacijos
Patarimai
Naujienos
Animal.lt
2017 spalio 18 d., Trečiadienis

Jūsų gyvenimo būdas
www.jusu-gb.com

Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo 3, 4, 6, 7, 8, 15, 16, 17, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo 1(1) ir 16(1) straipsniais įstatymas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS
VETERINARIJOS ĮSTATYMO 3, 4, 6, 7, 8, 15, 16, 17, 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 1(1) IR 16(1) STRAIPSNIAIS
ĮSTATYMAS

1999 m. spalio 7 d. Nr. VIII-1350
Vilnius

1 straipsnis. Įstatymo paildymas 1(1) straipsniu

    Papildyti Įstatymą 1(1 )straipsniu:

    „1(1) straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
    1. Veterinarija - mokslo ir praktinės veiklos sritis, apimanti gyvulių priežiūrą bei apsaugą, susirgimų diagnostiką ir sergančių gyvulių gydymą, ligų prevenciją, gyvulinių produktų gamybos ir perdirbimo valstybinę priežiūrą, veterinarijos medikamentų ir biologinių preparatų, pašarinių priedų gamybą bei naudojimą, Lietuvos Respublikos teritorijos apsaugą nuo gyvulių užkrečiamųjų ligų patekimo.
    2. Gyvuliniai produktai - visi produktai ir žaliavos, gauti iš žinduolių, paukščių, žuvų, vabzdžių, roplių, vėžiagyvių ir kitų hidrobiontų, moliuskų, sraigių, naudojami žmonių maistui, gyvuliams šerti ir pramonėje.
    3. Gyvulių laikytojas - gyvulio savininkas ar kitas asmuo, atsakingas už laikomus gyvulius.
    4. Gyvulių laikymo vieta - patalpa, aptverta teritorija, vandens telkinys, kuriuose laikomas gyvulys arba gyvūnas.
    5. Gyvulių apskaita - specialiame žurnale daromi įrašai apie gyvulių laikymo vietoje esančius galvijus, kiaules, avis, ožkas ir arklius, jų pardavimą, paskerdimą, kritimą ar kitokį netekimą, pirkimą ir prieauglio atsivedimą.
    6. Gyvulių ženklinimas - specialių ausies ženklų su užkoduotais įrašais, pagal kuriuos identifikuojamas gyvulys, įsegimas.
    7. Gyvulių supirkimo punktai, karantino bazės - laikinos gyvulių surinkimo ir laikymo vietos, kol gyvuliai bus parduoti kitam savininkui.“

2 straipsnis. 3 straipsnio 2 dalies pripažinimas netekusia galios

    3 straipsnio 2 dalį pripažinti netekusia galios.

3 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas

    Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

    „4 straipsnis. Veterinarijos valdymas
    1. Valstybės politiką veterinarijos srityje įgyvendina Valstybinis veterinarijos departamentas.
    2. Valstybinis veterinarijos departamentas yra Vyriausybės įstaiga.
    3. Valstybinio veterinarijos departamento nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
    4. Valstybinis veterinarijos departamentas įstatymų nustatyta tvarka steigia valstybines veterinarijos biudžetines ir viešąsias įstaigas, tvirtina jų nuostatus, jas reorganizuoja arba likviduoja.“

4 straipsnis. 6 straipsnio 6, 11 punktų pakeitimas ir papildymas 13, 14 punktais

    Pakeisti 6 straipsnio 6, 11 punktus, papildyti straipsnį 13, 14 punktais ir šiuos punktus išdėstyti taip:
    „6) prižiūri gyvulinių maisto produktų gamybą, perdirbimą, sandėliavimą, transportavimą ir prekybą; organoleptiniais, bakteriologiniais, biocheminiais ir radiologiniais tyrimais įvertina gyvulinių produktų tinkamumą žmonių maistui; sprendžia, ar žmonių maistui netinkami produktai tinka gyvuliams šerti;“
    „11) nustato privalomus reikalavimus, suderintus su Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos, Zoosanitarinio kodekso, Pasaulio prekybos organizacijos reikalavimais, užtikrinančiais, kad į Lietuvą nepatektų užkrečiamosios gyvulių ligos, žmonių sveikatai kenksmingi gyvuliniai produktai; vykdo importuojamų gyvulių ir kitų gyvūnų, gyvulinių produktų, žaliavų, pašarų veterinarijos kontrolę;“
    „13) vykdo galvijų, kiaulių, arklių, avių, ožkų, triušių, kailinių žvėrelių, paukščių ir laboratoriniams bandymams auginamų gyvūnų gerovės apsaugos reikalavimų laikymosi kontrolę;
    14) pagal savo kompetenciją leidžia įsakymus ir įsakymais patvirtintus teisės aktus.“

5 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas ir papildymas

    7 straipsnyje vietoj žodžio „gali“ įrašyti žodžius „turi teisę“, pakeisti 1 punktą, 2 punkte vietoj žodžių „reikalingus veterinarinės priežiūros“ įrašyti žodžius „kuriems būtina veterinarinė priežiūra“, 3 punkte vietoj žodžio „vadovaudamiesi“ įrašyti žodį „vadovaudamasi“, vietoj žodžių „padarymo nekenksmingais“ įrašyti žodį „nukenksminimo“,papildyti 4 punktu ir visą straipsnį išdėstyti taip:

    „7 straipsnis. Valstybinės veterinarijos teisės
      Valstybinė veterinarija pagal savo kompetenciją turi teisę:
    1. duoti privalomus nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims bei įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, besiverčiantiems gyvulių auginimu, gyvulinių produktų ir žaliavų perdirbimu, sandėliavimu, transportavimu ar prekyba, vykdyti Valstybinio veterinarijos departamento nustatytus reikalavimus, kad neplistų gyvulių ligos ir gaminami gyvuliniai produktai nebūtų kenksmingi žmonių sveikatai;
    2. lankyti visų įmonių ir organizacijų objektus, kuriems būtina veterinarinė priežiūra, gauti informaciją, būtiną epizootinei būklei nustatyti, gyvulių, kitų gyvūnų ligų priežastims išaiškinti, gyvulinės kilmės produktų ir žaliavų veterinarinei sanitarinei kokybei įvertinti;
    3. nustačius užkrečiamąją ar įtarus labai pavojingą gyvulių, kitų gyvūnų ligą, vadovaudamasi šio įstatymo 15 ir 16 straipsniais, pateikti visoms įmonėms, organizacijoms, ūkininkams ir piliečiams privalomas vykdyti gyvulių skerdimo ar sunaikinimo, gyvulinių produktų, žaliavos nukenksminimo, perdirbimo arba utilizavimo sąlygas;
    4. turėti kitų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų teisių.“

6 straipsnis. 8 straipsnio 2 dalies pakeitimas

    Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
    „2. Valstybinio veterinarijos departamento teritorinių padalinių: apskričių, miestų arba rajonų valstybinių veterinarijos įstaigų vadovai, jų pavaduotojai atitinkamai yra apskričių, miestų, rajonų valstybiniai veterinarijos inspektoriai ir jų pavaduotojai.“

7 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas

    Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

    „15 straipsnis. Gyvulių ir kitų gyvūnų laikytojų, įmonių, besiverčiančių gyvulinių produktų ir žaliavų gamyba, perdirbimu, sandėliavimu, transportavimu ar prekyba, kitų fizinių ir juridinių asmenų bei įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, pareigos
    1. Gyvulių ir kitų gyvūnų laikytojai, įmonės, besiverčiančios gyvulinių produktų ir žaliavų gamyba, perdirbimu, sandėliavimu, transportavimu ar prekyba, užtikrina, kad laiku būtų imtasi veterinarijos sanitarijos ir ūkinių priemonių, neplistų gyvulių ir kitų gyvūnų užkrečiamosios ligos ir būtų likviduojami jų židiniai.
    2. Fiziniai ir juridiniai asmenys bei įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, gali įsigyti iš užsienio gyvulių, kitų gyvūnų, tik gavę Valstybinio veterinarijos departamento leidimą. Įsigytus gyvulius 24 dienas privaloma laikyti atskirtus nuo kitų fermos (ūkio) gyvulių.
    3. Įsivežti iš užsienio gyvulinių produktų ir žaliavų, pašarų, medikamentų, biologinių preparatų galima tik Valstybinio veterinarijos departamento nustatyta tvarka.
    4. Gyvulių ir kitų gyvūnų laikytojai privalo nedelsiant pranešti teritorinei valstybinės veterinarijos įstaigai apie staigius arba gausius gyvulių, kitų gyvūnų susirgimus bei gaišimus.
    5. Gyvulių, kitų gyvūnų laikytojai privalo leisti veterinarijos specialistams apžiūrėti gyvulius, imti tyrimui jų kraują ar kitą medžiagą, juos skiepyti, imtis priešepizootinių ir kitų veterinarinių, profilaktinių priemonių bei visokeriopai padėti atlikti šiuos darbus.
    6. Prekiauti gyvuliais, kitais gyvūnais, gyvuliniais produktais ir žaliavomis gali tik fiziniai ir juridiniai asmenys bei įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, turintys Valstybinio veterinarijos departamento nustatytos formos pažymėjimus.
    7. Nugaišę gyvuliai, gyvulių skerdimo atliekos, išskyrus šio įstatymo 16 straipsnio 10 dalyje nurodytus atvejus, perduodama atliekų perdirbimo įmonėms.
    8. Gyvulinių produktų perdirbimo įmonėse turi būti vidinės savikontrolės sistema.
    9. Be raštiško veterinarijos gydytojo leidimo draudžiama skersti sergančius gyvulius, naudoti jų mėsą maistui, gyvuliams šerti, pardavinėti jų skerdieną ir jos produktus.
    10. Sveikų gyvulių ir kitų gyvūnų skerdimo, turint tikslą parduoti skerdieną ir subproduktus, tvarką nustato Valstybinis veterinarijos departamentas.
    11. Vežti gyvulius, kitus gyvūnus bei jų produkciją galima tik specialiai paruoštu transportu, atitinkančiu Valstybinio veterinarijos departamento nustatytus reikalavimus.
    12. Valstybinis veterinarijos departamentas tvirtina gyvulių užkrečiamųjų ligų sąrašą. Šių ligų prevencijai ir likvidavimui reikalingos veterinarijos priemonės įsigyjamos iš valstybės biudžeto lėšų. Kitų susirgimų profilaktika ir gydymas, gyvulinių produktų gamybos, perdirbimo, sandėliavimo, transportavimo, importo ir eksporto veterinarijos priežiūra atliekama savininkų lėšomis.“

8 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

    Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

    „16 straipsnis. Gyvulių užkrečiamųjų ligų prevencijos, šių ligų židinių ir epizootijų likvidavimo priemonės
    1. Gyvulių laikytojai, įtarę, kad jų laikomi gyvuliai serga užkrečiamąja liga, nedelsdami praneša teritorinei valstybinei veterinarijos įstaigai ir imasi būtiniausių priemonių, kad liga neplistų.
    2. Gavęs pranešimą apie įtarimą, kad gyvulys serga užkrečiamąja liga, valstybinis veterinarijos gydytojas tuoj pat nuvyksta į vietą, tikslina diagnozę, siunčia medžiagą laboratoriniams tyrimams, imasi priemonių išvengti ligos plitimo, įskaitant draudimą išvežti gyvulius ar gyvulinius produktus iš įtariamo židinio bei židinyje esantiems žmonėms išvykti už židinio teritorijos.
    3. Nustačius, kad gyvuliai serga užkrečiamąja liga, teritorinės valstybinės veterinarijos įstaigos vadovas, atsižvelgęs į ligos sukėlėjo pavojingumą, plitimo savybes, vietos geografinę padėtį ir kitas gamtines sąlygas, nustato:
      1. židinio teritorijos ribas;
      2. apsaugos zonos, esančios 3 km spinduliu apie židinį, ribas;
      3. stebėjimo zonos, esančios 10 km spinduliu nuo apsaugos zonos, ribas;
      4. veterinarijos priemones, kurias reikia taikyti šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytose teritorijose.
    4. Valstybinis veterinarijos departamentas tvirtina gyvulių ir kitų gyvūnų užkrečiamųjų ligų, kuriomis susirgus nustatomos apsaugos ir stebėjimo zonos, sąrašą.
    5. Kai į ligos židinio, apsaugos ar stebėjimo zonas įeina dviejų rajonų teritorijos, zonų ribas ir ligos židinio likvidavimo priemones nustato bendru nutarimu šių teritorinių valstybinių veterinarijos įstaigų vadovai. Kai gyvulių ar kitų gyvūnų ligos židiniai nustatomi keliuose rajonuose, ligos likvidavimo priemonių įgyvendinimą organizuoja Valstybinis veterinarijos departamentas.
    6. Kai gyvulių užkrečiamosios ligos sukėlėjas yra pavojingas žmonėms, žmonių sveikatos apsaugos priemones nustato Sveikatos apsaugos ministerija arba jos įgaliota institucija.
    7. Jeigu būtina, teritorinės valstybinės veterinarijos įstaigos vadovas kreipiasi į atitinkamo rajono arba miesto savivaldos instituciją dėl papildomų apsaugos priemonių - policijos postų steigimo, keleivinių autobusų maršrutų pakeitimo, transporto srauto nukreipimo aplenkiant šio straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytas teritorijas, gyventojų observacijos ir kt. Rajono arba miesto savivaldos institucija klausimus dėl papildomų apsaugos priemonių svarsto skubos tvarka ir per 24 valandas priima sprendimą.
    8. Nustačius, kad gyvuliai serga užkrečiamąja liga, valstybinės veterinarijos įstaigos veterinarijos gydytojų nurodymų ligos židiniui likviduoti privalo laikytis visi šio straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytose teritorijose esantys fiziniai ir juridiniai asmenys bei įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių.
    9. Valstybinio veterinarijos departamento direktorius ar jo pavaduotojai gali įpareigoti skerdyklą ar gyvulinių produktų perdirbimo įmonę, nepaisant jos pavaldumo, paskersti gyvulius ar perdirbti gyvulinius produktus laikantis veterinarijos reikalavimų, kai tai būtina gyvulių užkrečiamosios ligos prevencijai ar tokios ligos židiniui likviduoti.
    10. Nugaišusius ar dėl ligų numarintus gyvulius, abortuotus vaisius, odas bei kailius, gyvulių skerdienas ir skerdimo atliekas, gyvulinius produktus, jei tai būtina norint likviduoti gyvulių užkrečiamuosius susirgimus ar išvengti jų plitimo, valstybinio veterinarijos gydytojo raštišku nurodymu savininkai privalo sudeginti, užkasti į žemę arba, laikydamiesi veterinarijos reikalavimų, kad ligos sukėlėjas neplistų, pristatyti į gyvulinių atliekų perdirbimo įmones.“

9 straipsnis. Įstatymo papildymas 16(1) straipsniu

    Papildyti Įstatymą 16(1) straipsniu:

    „16(1) straipsnis. Gyvulių registravimas ir identifikavimas
    1. Lietuvos Respublikoje privalomas visų gyvulių ir kitų gyvūnų laikymo vietų registravimas, jose esančių galvijų, kiaulių, avių, ožkų apskaita ir ženklinimas.
    2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų gyvulių ir kitų gyvūnų laikymo vietų registravimo bei jose laikomų gyvulių apskaitos ir ženklinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
    3. Kiekvienas galvijų, kiaulių, avių ir ožkų laikytojas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pildo laikomų gyvulių apskaitos žurnalą, atsako už turimų gyvulių ženklinimą, informacijos apie gyvulių skaičiaus pokytį pateikimą.
    4. Gyvulių supirkimo punktų, karantino bazių, gyvulių skerdyklų ir turgaviečių vadovai paskiria asmenis, kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pildo į supirkimo punktus, karantino bazes, gyvulių skerdyklas, turgavietes pristatytų galvijų, kiaulių, avių ir ožkų apskaitos žurnalus, teikia ataskaitas už parduotus ar paskerstus gyvulius.
    5. Lėšos gyvulių ir kitų gyvūnų laikymo vietų registravimui, jose laikomų galvijų, kiaulių, avių ir ožkų apskaitai, reikiamiems blankams, žurnalams ir gyvulių pasams spausdinti, gyvulių identifikavimo ženklams ir ženklinimui reikalingai įrangai įsigyti, ženklinimui, duomenų bankams steigti 1999-2001 metais skiriamos iš Kaimo rėmimo fondo.“

10 straipsnis. 17 straipsnio 1 dalies pakeitimas

    Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
    „1. Gyvulininkystėje leidžiama vartoti tik tuos importuotus ar Lietuvoje pagamintus vaistus, pašarinius (vitamininius) priedus, mikroelementus, vakcinas, kitus biologinius ir diagnostinius preparatus, reagentus, kurie įregistruoti Valstybiniame veterinarijos departamente Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.“

11 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

    20 straipsnio pavadinime vietoj žodžių „kylančių dėl veterinarinių teisinių santykių“ įrašyti žodžius „kilusių vykdant šį įstatymą“, straipsnio tekste vietoj žodžių „tarp veterinarijos organizacijų ir fizinių bei juridinių asmenų“ įrašyti žodžius „kilę vykdant šį įstatymą“, išbraukti žodžius „teisme arba arbitraže“ ir visą straipsnį išdėstyti taip:

    „20 straipsnis. Ginčų, kilusių vykdant šį įstatymą, sprendimas
      Ginčai, kilę vykdant šį įstatymą, sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“

Įstatymą priėmė
Lietuvos Respublikos Prezidentas
Valdas Adamkus

Ekstra skelbimai:
Kaip patalpinti ekstra skelbimą?
Mūsų draugai:
© 2010-2017 UAB "Nuaras". Visos teisės saugomos. Sukurė: Netas.eu