Nuaras
Bubastė
Gyvūnų globėjų asociacija
Gyvūnų globos namai
Gyvūnų globa
Šunų ir kačių kirpykla
Šunų ir kačių viešbutis
Beglobiai gyvūnai
Prekės gyvūnams
Kauno centrinis felinologų klubas
Gyvūnų priežiūros centras
Baltijos kinologijos centras
Skelbimai
Dingo
Rasti
Rasta
Dovanoja
Ieško
Siūlo
Animal.lt
Veterinarijos klinika
Šunys
Katės
Įstatymai
Konsultacijos
Patarimai
Naujienos
Animal.lt
2017 liepos 22 d., Šeštadienis

Jūsų gyvenimo būdas
www.jusu-gb.com

Nurodymų nesilaikymas - dažna neefektyvaus gydymo priežastis

Apie 40% Didžiojoje Britanijoje žmonėms išrašomų vaistų tampa neefektyvūs dėl to, kad nesilaikoma jų vartojimo instrukcijų. Jei patys žmonės nesugeba teisingai vartoti vaistus, tai kokia tikimybė, kad jie jais teisingai gydys savo augintinius? Labai maža... Tuo tarpu, anot veterinarijos specialistės Anitos Patel, neteisingas gydymas vaistais padaro daugiau žalos nei mes įsivaizduojame.
Jūs ištiriate gyvūną, surašote ligos istoriją ir klientas išeina, vienoje rankoje suspaudęs savo augintinį, kitoje - vaistus, ir žada griežtai laikytis jūsų nurodymų.
Tačiau problema ta, kad klientai retai kada laikosi jūsų nurodymų ir gyvūnas grįžta į veterinarijos kliniką tos pačios arba net blogesnės būklės. Tad neverta stebėtis, kad instrukcijų nesilaikymas – perdozavimas, per mažos dozės arba visiškas dozių nepaisymas – yra viena didžiausių veterinarinės medicinos nesėkmės priežasčių.
Mano dvidešimties metų darbas ir asmeninė patirtis parodė, kad vienas iš trijų gyvūnų savininkų dėl įvairių priežasčių nesugeba sugirdyti vaistų savo augintiniui. Ir nors nesėkmingo gydymo kurso priežasčių gali būti daugybė, neblogai būtų pradėti nuo tyrimo, ar gyvūnų augintojai nori ir sugeba teisingai duoti vaistus savo augintiniams.
Nesilaikydami instrukcijų gyvūnų augintojai dažniausiai linkę vaistų dozes sumažinti. Bandymai įrodyti savininkams, jog būtina duoti savo augintiniams visą antibiotikų kursą, yra įsisenėjusi problema. Žinau vieną atvejį, kai veterinaras, iškviestas namo dėl chroniškos augintinio ligos, pamatė ant lentynos krūvas nepanaudotų šimtus svarų vertų vaistų, kuriuos jis buvo išrašęs per eilę metų. Klientas net nebuvo pradėjęs gydymo kurso, nekalbant apie jo užbaigimą.
Tais laikais, kai vaistai neturėdavo etikečių su išsamia vartojimo informacija, visada buvo tikimybė, kad klientas juos neteisingai dozuos nepaisant pačių išsamiausių veterinarijos gydytojo instrukcijų. Prisimenu, prieš daugelį metų buvo tokie plataus veikimo vaistai „Cortocaps“. Tai buvo kapsulė su mažučiu antgaliu, kurį reikėjo nukirpti ir sulašinti kapsulės turinį šuniui į ausis. Buvo vienas atvejis, kai klientas grįžo pasiskųsti, jog vaistai neveikia. Pasirodė, kad jis bandė sukišti į ausį visą kapsulę. Jei nemokame vartoti lašų ausims, tai ar verta stebėtis, kad nenaudojame žvakučių!
Šiandien vaistų etiketėse esanti informacija išsamesnė, tačiau nei tai, nei išsamūs veterinaro nurodymai negarantuoja, kad vaistai bus panaudoti teisingai. Visai neseniai turėjau klientę, kuri ausų lašus sulašindavo į savo augintinio maistą, o ne į ausis. Per dažnai klientai būna taip susirūpinę savo augintiniais, kad nekreipia dėmesio, ką jiems sakai, o, kaip žinia, patys augintiniai nelabai moka skaityti instrukcijų. Nesenai atlikti sergančių žmonių tyrimai parodė, kad praėjus minutei po to, kai paliko gydytojo kabinetą, 70 procentų pacientų nebeatsimena gydytojo nurodymų2. Jei žmonės neklauso net savo gydytojų, maža tikimybė, kad jie atsimins veterinarijos gydytojo instrukcijas. Dažnai tenka išgirsti kuomet, mokėdami už paslaugas, jie prašo registratoriaus paaiškinti, ką liepė padaryti gydytojas. Tokiais atvejais, registratorius, kuris sugeba perskaityti vaistų instrukciją, tampa aukso vertės!
Dažnai atsitinka, kad gyvūną atveda vienas asmuo, o vaistus jam duoda kitas. Tada kyla nesusikalbėjimo pavojus. Visada maniau, kad mano klientai gerai susikalba su savo vyrais, paaugliais vaikais arba sena mama, kurie ir yra tikrieji šuns šeimininkai, tačiau patirtis ir išsamūs sociologiniai tyrimai parodė, kad taip yra ne visuomet. Pavyzdžiui, viena mano pagyvenusi klientė šuns piliules dėdavo į tą pačią spintelę, kur laikydavo vaistus žmonėms ir po kiek laiko sužinojo, kad tuos vaistus vartoja jos vyras!
Manau, kad čia susiduriame su dar viena kategorija medicininių ir socialinių problemų, susijusių su vaistų vartojimo instrukcijų nesilaikymu. Dažnai žmonės tiesiog nepajėgia laikytis nurodymų. Pavyzdžiui, senyviems žmonėms gali būti sunku pražiodyti savo šunį arba, gal būt jie tiesiog prastai įžiūri tabletę, kurią turi sušerti. Dar egzistuoja psichinės sveikatos ir įgalumo problemos. Jei, pavyzdžiui 80-ties metų dama ne visada prisimena išgerti savo vaistus, kaip galime tikėtis, kad ji nepamirš suduoti vaistus savo katei? Esu turėjusi klientų, kurie būdavo pastoviai išgėrę arba turėjo kitokių psichinės sveikatos problemų dėl ko nesugebėdavo nei patys reguliariai vartoti vaistus, nei duoti jų savo augintiniams.
Neteisingai vartojami vaistai kelia keletą pavojų. Pirmiausiai nukenčia gydymo efektyvumas. Be to, yra tikimybė, kad potencialiai pavojingi nepanaudoti vaistai mėtosi visuose namų kampuose. Net jei jų nepasiekia vaikai arba nesuvartoja nieko neįtariantys vyrai, maža tikimybė, kad jie bus teisingai išmesti ir nepakenks aplinkai. Vaistų nuleidimas į unitazą prisideda prie toksiškų teršalų plitimo. Be to, per mažos daugelio vaistų dozės neigiamai veikia gyvūno sveikatą. Užsitęsę negalavimai, pavyzdžiui odos ligos, dažniausiai atsiranda dėl vaistų vartojimo instrukcijų nesilaikymo. Mikrobų rezistentiškumas antimikrobiniams preparatams išauga nutraukus antibiotikų kursą todėl, kad „Mano šuniui labai pagerėjo, todėl manėme, kad jam jau nebereikia vaistų“.
Vaistų davimo instrukcijos nesilaikymas nėra vien tik savininko arba veterinarijos gydytojo problema. Dažnai dėl to kaltas pats augintinis. Vieno iš nedaugelio tyrimų metu buvo nustatyta, kad apie pusė augintinių įsimena vaistų davimo laiką ir jam artėjant pabėga3.
Taigi, teisingą vaistų vartojimą sudaro visa įvykių seka, pradedant vaistų pagaminimu ir baigiant šuns ar katės nenoru gauti vaistus ir pabėgimu. Čia taip pat įeina sugebėjimas palaikyti ryšį su veterinarijos gydytoju, augintinio reakcija į vaistus ir, žinoma, savininko noras ir sugebėjimas laikytis nurodymų. Daug kas priklauso nuo veterinarijos gydytojo, tačiau pilnai išspręsti problemą galima tik pasiekus, kad savininkai laikytųsi vaistų davimo instrukcijų. Suprantama, kad gydymas vienkartine vaistų doze turi didesnę tikimybę būti sėkmingas, negu ilgalaikis gydymas sudėtingomis dozėmis namie.

Veterinarinės dermatologijos specialistė Anita Patel

Literatūros sąrašas:
¹Prescriptions, Case Notes, BBC Radio 4, 09 May 2006
²Prescriptions, Case Notes, BBC Radio 4, 09 May 2006
³Pfizer Animal Health market research, 2006

Išvertė Ada Jurkonytė

Ekstra skelbimai:
Kaip patalpinti ekstra skelbimą?
Mūsų draugai:
© 2010-2017 UAB "Nuaras". Visos teisės saugomos. Sukurė: Netas.eu