Nuaras
Bubastė
Gyvūnų globėjų asociacija
Gyvūnų globos namai
Gyvūnų globa
Šunų ir kačių kirpykla
Šunų ir kačių viešbutis
Beglobiai gyvūnai
Prekės gyvūnams
Kauno centrinis felinologų klubas
Gyvūnų priežiūros centras
Baltijos kinologijos centras
Skelbimai
Dingo
Rasti
Rasta
Dovanoja
Ieško
Siūlo
Animal.lt
Veterinarijos klinika
Šunys
Katės
Įstatymai
Konsultacijos
Patarimai
Naujienos
Animal.lt
2017 liepos 22 d., Šeštadienis

Jūsų gyvenimo būdas
www.jusu-gb.com

Sterilizacija (kastracija)

Visame pasaulyje gyvūnų sterilizacija ir kastracija plačiai paplitusios ir vertinamos. Palengva tos idėjos bei praktika ateina ir į Lietuvą. Vis daugiau gyvūnų augintojų apsisprendžia atlikti šias operacijas savo augintiniams, taip sumažindami savo bei augintinių problemas.
Štai keletas faktų apie kastracijos, sterilizacijos pliusus bei minusus:
-Ar žinote, kad sterilizuotas gyvūnas geriau elgiasi?
Patinai. Sterilizuoti katinai ir šunys sukoncentruoja visą savo dėmesį žmonėms, su kuriais gyvena. Nesterilizuoti katinai ir šunys bėga iš namų, ieško patelės, rizikuoja patekti į autoavariją, susižaloti pjaudamiesi su kitais patinais. Jie ženklina teritoriją nemaloniai kvepiančiu šlapimu. Namuose sudaro nepatogumų „jodami“ ant baldų, žmonių kojų. Sterilizuotas šuo nepraranda nei piktumo, nei sargumo, jis gina namus, šeimą ar teritoriją taip pat gerai, kaip ir nesterilizuotas patinas. Norintiems turėti šunį - kompanjoną, rekomenduojame ankstyvą patino kastraciją.
Patelės. Katės 4-5 dienas, kas tris savaites kniaukia, dažniau šlapinasi, ieško patino. Savo elgesiu pritraukia patinus, kurie kniaukia po langais, žymi teritoriją šalia jūsų namų. Rujojančios kalės taip pat ieško patinų, jų skleidžiamas kvapas pritraukia patinus prie kalės gyvenamosios vietos. Rujojanti kalė bute sukelia daug nemalonumų, kadangi išskiria kraujingas išskyras, tepa grindis, baldus.
- Ar žinote, kad sterilizuotas gyvūnas gyvena ilgiau ir būna sveikesnis?
Sterilizacija - operacija atliekama naudojant bendrą narkozę. Tiek patinui, tiek patelei dažniausiai nereikia sudėtingos pooperacinės priežiūros.
Sterilizavus šunį ar katiną nuo šešių mėnesių išvengsite galimo sėklidžių vėžio, prostatų ligų ir išvaržų. Sterilizuota katė ar kalė nesirgs piometra (pūlingas gimdos uždegimas). Piometra gydoma naudojant intraveninius tirpalus, antibiotikų terapiją ir sterilizaciją. 50% kalių ir 90% kačių, kurie serga pieno liaukos vėžiu išgydyti nepavyksta. Be to, vėžys dažniausiai pasitaiko vyresnio amžiaus gyvūnams, o jų anestezija ir operacija gali būti sudėtingesnė ir brangesnė, nei jauno.
-Ar žinote, kad sterilizavę savo gyvūną, apsaugosite nuo kančių ir mirties milijonus?
Ar žinote kiek vienas gyvūnas, sugebantis vesti palikuonis, kurie taip pat gali veistis, per metus į pasaulį gali išleisti palikuonių? [Atsakymas] . Beveik visi mylime ir džiaugiamės mažais šuniukais ir kačiukais, bet kai kuriems žmonėms suaugę jie nebeatrodo tokie patrauklūs ir meilūs. Todėl milijonai įvairaus amžiaus ir veislių šunų ir kačių yra eutanazuojami arba tampa benamiais. Benamis gyvūnas, pragyvenęs keletą metų gaišta nuo bado, ligų, šalčio ar patekęs po mašina.

Mitai ir faktai:
Mitas: Prieš sterilizuojant katė turi atsivesti kačiukų, o kalė - šuniukų
Faktas: Kuo ankščiau jūs sterilizuosite savo patelę, tuo geresnė jos sveikata bus ateityje. Dauguma veterinarų sėkmingai naudoja ankstyvą sterilizaciją. Kuo vėliau atliekama sterilizacija, tuo didesnė gimdos infekcijos tikimybė ir tikimybė susirgti pieno liaukų vėžiu. Jei katė ar kalė bus sterilizuota iki pirmos rujos (6-9 mėnesių amžiaus), iki 70% sumažėja tikimybė atsirasti pieno liaukų vežiui ar gimdos uždegimui.
Mitas: Kastracija ar sterilizacija pakeis mano augintinio asmenybę.
Faktas: Kastruotas ar sterilizuotas gyvūnas būna sveikesnis, ilgiau gyvena ir sukelia daug mažiau problemų savo šeimininkams.
Sterilizacija, kastracija yra vienas iš būdų, kuris kaip dabar jau įrodyta yra sveika gyvūnui ir šeimininkui, ir tuo pačiu padeda stabdyti visą tą populiaciją arba prieauglį, kuris yra iš tikrųjų nereikalingas, kuris vėliau yra naikinamas, žudomas arba išmetamas į gatvę.
Taigi, pasvarstykime, kas geriau - per "morčių" kęsti beprotišką kačių kniaukimą, valyti gyvūno "pažymėtus" kampus, visą gyvenimą jam pirkti hormoninius preparatus, rizikuoti, kad augintinis gali susirgti viena iš išvardintų ligų, baimintis, kad pajutęs rujojantį, morčiaujantį kitos lyties gyvūną pabėgs ir pasimes, o gal vieną kartą apmokėti gyvūno kastracijos ar sterilizacijos operaciją? Kaip manote Jūs, gerbiami mūsų puslapio lankytojai, gyvūnų savininkai?

Nekartokime klaidų (KASTRACIJA)

Suprantamas žmogaus noras be smurto reguliuoti gyvūnų skaičių. Katės, šunys yra vislūs gyvūnai ir ypač miestuose be žmogaus įsikišimo atsiranda daug beglobių. Katės, gyvenančios konteineriuose, šunys išvyti iš namų be priežiūros dauginasi, keršija žmogui už skriaudas, nešioja ligas, platina parazitus, baugina visuomenę.
Gaudymai, šaudymai, nuodijimai ir kitokie naikinimai daugeliui Lietuvoje atrodo vienintelis teisingas būdas siekiant sumažinti valkataujančių gyvūnų skaičių. Tačiau benamių net ir nuo tokių drastiškų priemonių nėkiek nemažėja.
Ar nėra išeities iš tokios apsurdiškos padėties?
Išeitis tikrai yra. Daugelis aukštos kultūros, su senomis gyvūnų globos tradicijomis valstybių senai pamiršo valkataujančių šunų problemą. Kaip pavyzdį paminėsime, kad į Helsinkio (Suomija) gyvūnų globos namus patenka tik keli šunys per metus, tačiau benamių kačių kolkas yra tikrai nemažai.
Paskaitykime ir pagalvokime, gal čia išsakytos žinomų žmonių mintys padės pasukti teisingu keliu ir nekartoti klaidų.

Štai jų mintys:

Esther Mechler /JAV/ “SPAY/USA” direktorė
Nesvarbu, kad veikia gyvūnų prieglaudos kuriose sunaikinama daugybė benamių šunų ir kačių, tačiau benamių gyvūnų populiacijos kontrolės problema išlieka. Skirtingose šalyse ar regionuose situacija yra labai skirtinga. Tokiose valstybėse kaip Šveicarija ar Austrija daugelis gyvūnų globos namų yra beveik tušti. Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje yra tiek daug beglobių šunų ir kačių, kad jų negali sutalpinti veikiantys gyvūnų globos namai.
Prieš 20 metų JAV gyvūnų globos namuose buvo nužudoma 17 milijonų sveikų šunų ir kačių per metus. Beglobių populiacija sumažėjo iki 6 milijonų per metus tik dėka naujų įstatymų, visuomės švietimo, kastravimo/sterilizavimo programų.
Remiantis istorija ir esama situacija Ryrų Europos valstybėse kaip Slovakija ir Bulgarija, noriu paminėti šiuo metu svarbiausius dalykus šio regiono šalims:

1. Būtinas visuomenės švietimas siekiant parodyti kastravimo/ sterilizavimo pranašumą
* mažiau benamių gyvūnų miestuose - geriau biznio investicijoms, turizmui, visuomenės sveikatai;
* gyvūnų savininkui daug patogiau turėti kastruotą gyvūną - mažiau bastysis, mažiau pešis, mažesnė tikimybė, kad gyvūnas susirgs vėžiu;
* nepageidaujamų gyvūnų jauniklių prevencija – daug lengvesnis kelias spręsti problemas - būsimų benamių gyvūnų pertekliaus, žiaurumo, maisto nepritekliaus;
* nepageidaujamų gyvūnų jauniklių prevencija – lengvesnis, humaniškesnis, 3 kartus pigesnis problemos sprendimo būdas.
2. Būtina įstatymiškai įteisinti NBA (Neuter Before Adoption – kastracija prieš patenkant į naujus namus) politiką gyvūnų prieglaudose.
3. Daugelyje šio regiono valstybių nėra didelio beglobių gyvūnų pertekliaus, tačiau reikia dėti visas pastangas, kad jų nedaugėtų.
4. Gyvūnų globos namų Rytų Europos šalyse yra ne per daug todėl reikia pasirinkti teisingą darbo kryptį, kad būtų išvengta problemų ateityje ir beglobių gyvūnų antplūdžio...
5. Daugelis problemų gali išnykti (pasišalinti) paliktos ramybėje – ši problema (benamių gyvūnų) tik dar labiau paaštrės!

Jurgita Gustaitienė, veterinarijos gydytoja, LFD “Bubastė” prezidentė, Klaipėdos gyvūnų prieglaudos direktorė
Remdamasi ilgalaike savo darbo, bei tarptautinių gyvūnų globos organizacijų patirtimi, įvertinant miesto užimamą teritoriją, gyventojų skaičių galiu pateikti tokią statistiką:

1. Į gyvūnų prieglaudą mieste kaip Vilnius per 1 metus gali patekti apie 3000 gyvūnų.
65 % iš jų šunų , 35 % iš jų kačių.
2. Gražinama savininkams apie 2% gyvūnų
3. Nauji namai surandami 40% gyvūnų, t.y. 1164 gyvūnams per 1 metus
4. Karantinuojama apie 0,4 % gyvūnų, t.y. 12 gyvūnų per 1 metus
5. Beskausmė eutanazija atliekama 58% gyvūnams, t.y. 1688 gyvūnams per 1 metus

Remiantis gyvūnų auginimo ir laikymo miestuose taisyklėmis, kurios panašios daugelyje Lietuvos miestų, jei savininkas nežinomas, pagautieji gyvūnai turi būti laikomi 3 paras.
Nesunku paskaičiuoti, kad gyvūnų šėrimui ir eutanazijai reikės apie 40000 Lt per 1 metus. Suma tikrai nėra maža, o jei dar suskaičiuosime kiek pinigų reikia skirti apkandžiotų žmonių gydymui....
Nesvyruodama pasisakau už gyvūnų kastraciją/ sterilizaciją.
Atmetus visus argumentus susijusius su emocijomis, kastracijos priešininkams noriu pasakyti, kad kastracija daug pigesnis problemų susijusių su benamiais gyvūnais sprendimo būdas.

Ekstra skelbimai:
Kaip patalpinti ekstra skelbimą?
Mūsų draugai:
© 2010-2017 UAB "Nuaras". Visos teisės saugomos. Sukurė: Netas.eu