Nuaras
Bubastė
Gyvūnų globėjų asociacija
Gyvūnų globos namai
Gyvūnų globa
Šunų ir kačių kirpykla
Šunų ir kačių viešbutis
Beglobiai gyvūnai
Prekės gyvūnams
Kauno centrinis felinologų klubas
Gyvūnų priežiūros centras
Baltijos kinologijos centras
Skelbimai
Dingo
Rasti
Rasta
Dovanoja
Ieško
Siūlo
Animal.lt
Veterinarijos klinika
Šunys
Katės
Įstatymai
Konsultacijos
Patarimai
Naujienos
Animal.lt
2019 gruodžio 15 d., Sekmadienis

Jūsų gyvenimo būdas
www.jusu-gb.com

Klaipėdos „Nuare“ – viso rajono beglobiaiDalintis Facebook'e

2010 birželio 04 d., Penktadienis, 15:03

 

Šiuo metu Gyvūnų globėjų asociacijos specialistai lankosi „Nuaro“ prieglaudoje Klaipėdos rajone. Specialistai domisi gyvūnų būkle ir jų laikymo sąlygomis. Šiuo metu prieglaudoje yra 38 šunys ir 23 katinai Kadangi yra daug voljerų, vietos kol kas netrūksta.

 

Gyvūnų globėjų asociacijos vyr. specialistės Lolitos Grėblikienės pasiteiravome, koks susidarė įspūdis apie šią prieglaudą.

 

–                           Pirmas įspūdis neblogas. Iš karto matyti, kad čia laikomasi reikalavimų, keliamų gyvūnų globos namams. Vengiant epidemijų, ligų protrūkių, ką tik patekę gyvūnai laikomi karantinavimo patalpose, kad senieji prieglaudos gyventojai neužsikrėstų. Ką tik patekusį gyvūną, kaip ir yra būtina, apžiūri veterinarijos gydytojas. Jei gyvūnas nesveikas, jam paskiriamas gydymas. Jei sveikas, sugirdoma vaistų nuo žarnyno parazitų, o vėliau skiepijama. Toliau jau sveiki ir paskiepyti šuneliai ir katytės apgyvendinami kartu su prieglaudos senbuviais ir dovanojami.

 

„Nuaro“ administratorė Irina Sheponavichenė, paklausta, kokie gyvūnai pas juos patenka, papasakojo:

 

– Į prieglaudą patenka visokiausių gyvūnų – sveikų, ligotų, sužalotų, marintų badu, kankintų, jaunų, visai mažulyčių, senų. Nėra jokio skirtumo, ar gyvūnas patenka veislinis, ar mišrūniukas. Mes jiems suteikiame laikiną prieglobstį, tačiau jie visi nori turėti namus, gerus šeimininkus ir būti sotūs. Dabar opiausia prieglaudos problema – pavasarinės kačiukų ir šuniukų vados. Žmonės neatsakingai laiko gyvūnus, nekastruoja jų, o po to nereikalingus savo augintinių palikuonis atiduoda į prieglaudą. Dažnai į gyvūną žiūrima kaip į daiktą. Kartais sugalvojama neva pateisinamų savo augintinio atidavimo į prieglaudą priežasčių: alergija gyvūnui (nors tokių alergijų pasitaiko ypatingai retai), nėra sąlygų laikyti (O kur dingo tos sąlygos? Kodėl apie tai nebuvo galvojama prieš įsigyjant gyvūną?), išvyksta gyventi į užsienį (betgi ir išvykstant į užsienį galima pasirūpinti savo augintiniu – arba vežtis kartu, arba surasti jam namus pas savo giminaičius, draugus, pažįstamus).

 

–              O ar ilgai laikote prieglaudoje gyvūnus?

 

– Gyvūnus laikome tol, kol surandame jiems naujus namus. Yra ir tokių, kurių niekas nepaima. Tokie toliau gyvena prieglaudoje. Turime jau kelerius metus gyvenantį vokiečių aviganių patiną ir kalaitę. Jų jau niekam nebedovanosime. Jie tapo „Nuaro“ augintiniais. Mes, darbuotojai, esame ir būsime už juos atsakingi.

Labai džiaugiamės, kad atsiranda vis daugiau gerų žmonių, kurie priglaudžia buvusių šeimininkų išduotus gyvūnus. Gyvūnas, priglaustas iš gyvūnų globos namų, yra labai prieraišus, ištikimas. Tad žmonės, priglaudę beglobiuką, dažniausiai skambina mums ar rašo laiškus ir pasidžiaugia savo naujuoju draugu, padėkoja, kad mes jį padovanojome jiems.

 

Mes bendradarbiaujame su Gyvūnų globėjų asociacija, tad tenka pasirūpinti ir nelaimės ištiktais laukiniais paukščiais bei gyvūnais, tad pas mus patenka ir gulbių, gandrų, stirnų, ruonių, usūrinių šunų, lapių. Pernai pateko ką tik gimę lapiukai, kurių mama žuvo. O lapiukus išaugino mūsų prieglaudoje savo kačiukus auginusi persų veislės katė. Šią keistoką šeimyną priglaudė viena geraširdė moteris.

 

– Ar žmonės remia prieglaudą, ar turite rėmėjų? Ko Jums šiuo metu trūksta prieglaudai?

 

Atvyksta į prieglaudą geros valios žmonių, atveža gyvūnams pašaro, patiesalų, pjuvenų, šiaudų. Beglobiams gyvūnams reikalinga visokia parama – ir maistas, ir kraikas, ir dubenėliai, ir parama pinigais. Tačiau pastaruoju metu mūsų prieglaudos patalpoms labai reikia remonto, būtina atnaujinti voljerus. Labai prašome visų, kas neabejingas gyvūnų gerovei, pagalbos. Gal kas gali padovanoti lentų, dažų, gal kas gali kaip nors kitaip prisidėti prie remonto darbų.

 

Paklausta, ką reikia daryti, kad būtų kuo mažiau beglobių gyvūnų, Irina Sheponavichenė atsakė:

– Kastracija – patikimiausias dalykas, norint sumažinti beglobių gyvūnų skaičių.

 

Lolitos Grėblikienės paprašėme pasakyti, ką ji mano apie savo augintinius išdavusius žmones.

 

– Tokiems neatsakingiems žmonėms palinkėčiau niekada nebeturėti gyvūnų. Tačiau kaip apsaugoti, kad tokie žmonės nepaliktų, neišduotų savo vaikų ar tėvų senatvėje?

 

Kalotės km., Klaipėdos raj.

Tel. (8 46) 31 40 40; 8 687 36 888

 

Ekstra skelbimai:
Kaip patalpinti ekstra skelbimą?
Mūsų draugai:
© 2010-2019 UAB "Nuaras". Visos teisės saugomos. Sukurė: Netas.eu