Nuaras
Bubastė
Gyvūnų globėjų asociacija
Gyvūnų globos namai
Gyvūnų globa
Šunų ir kačių kirpykla
Šunų ir kačių viešbutis
Beglobiai gyvūnai
Prekės gyvūnams
Kauno centrinis felinologų klubas
Gyvūnų priežiūros centras
Baltijos kinologijos centras
Skelbimai
Dingo
Rasti
Rasta
Dovanoja
Ieško
Siūlo
Animal.lt
Veterinarijos klinika
Šunys
Katės
Įstatymai
Konsultacijos
Patarimai
Naujienos
Animal.lt
2019 gruodžio 15 d., Sekmadienis

Jūsų gyvenimo būdas
www.jusu-gb.com

Žiemojantis gandras pats ateis pas žmonesDalintis Facebook'e

2012 gruodžio 14 d., Penktadienis, 15:13

Pavidaujo kaimo gyventojai jau kelinta savaitė stebi laukuose vaikštantį gandrą. Kuo labiau šąla oras, tuo arčiau žmonių pasirodo sužvarbęs paukštis. Pavidaujiškiai susirūpino ir pradėjo ieškoti paukščiui pagalbos.

Kol laukuose karvės rupšnojo paskutinės žolės likučius, gandras vaikščiojo paskui jas. Dabar pavidaujiškiai vienišą paukštį dažniausiai mato prie upelio, kuriame jis vis dar randa maisto. Sužvarbęs gandras aplinkiniams gyventojams kelia gailestį, bet vos kuris pabando prieiti artyn, paukštis kaip mat išskleidžia plačius sparnus ir pakyla aukštyn. „Bet juk žiema, pranašaujami vis blogesni orai – ką daryti, kad gandras nesušaltų?“- klausė į redakciją paskambinęs kaimo gyventojas.

Jurbarko valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Alvydas Jaramavičius sako, kad kasmet mūsų apylinkėse lieka žiemoti po kelis gandrus, kartais jie prisiglaudžia ir pavasario sulaukia ūkininkų tvartuose.

„Prisijaukinti žiemoti likusį gandrą galima pametant jam žuvies ar mėsos gabalėlių – šitaip paukštį galima nusivilioti ir į tvartą. Jei gandras sveikas, apie jį reikėtų pranešti Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojams, o sužeistiems, sergantiems gyvūnams pagalbą teikia veterinarijos gydytojai. Kartais ir vasarą mums atveža sužeistų gyvūnų, iš lizdų iškritusių gandriukų. Nė vieno neatstumiame, padedame kiekvienam, jei tik to reikia“,- tikino vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius.

Ir aplinkosaugininkai, ir veterinarijos gydytojai žiemoti likusius gandrus, iš ledo spąstų ištrauktas gulbes ir kitus nelaimėlius perduoda Gyvūnų globėjų asociacijai, laimėjusiai konkursą ir gavusiai iš valstybės lėšų laukiniams gyvūnams globoti. Pernai šios organizacijos darbuotojai vieną žiemojantį gandrą išsivežė iš Kartupių kaimo, ne kartą ši organizacija priglaudė ir Nemuno properšose įšalusias gulbes. Trijuose šios asociacijos išlaikomuose gyvūnų globos namuose Kaune, Klaipėdoje ir Dzūkijos nacionaliniame parke praėjusią žiemą gyveno apie 200 gulbių ir 100 gandrų.

Gyvūnų globos asociacijos prezidentas Vytautas Gustaitis sako, kad kol gandrai vaikšto laukais ir neprisileidžia žmonių, jų ir nereikia gaudyti. „Gandras yra laisvas paukštis: kur nori skrenda, kur nori tupi. Susirūpinti reikėtų tik tuomet, jei jis sušalęs, nebesišalina žmonių ir leidžiasi paimamas. Tok gandrą reikėtų atvežti į artimiausius mūsų globos namus. Mes juos apgyvendiname, o pavasarį išleidžiame į laisvę“,- sakė Gyvūnų globėjų asociacijos prezidentas.

Pasak V. Gustaičio, nereikėtų pernelyg rūpintis ir gulbėmis kol jos bastosi prie vandens telkinių, tupi ant apsnigtų ežerų. Tokius paukščius galima būtų nebent palesinti. „Paspaudus šalčiams Lietuvoje likę žiemoti vandens paukščiai suskrenda į Kauno marias arba apsistoja prie upių“,- sakė V. Gustaitis.

Pasak Gyvūnų globėjų asociacijos prezidento, prieš penkerius metus, tapę Aplinkos ministerijos partneriais, jie taip pat labai nerimavo dėl žiemoti likusių paukščių, tačiau specialistai nuramino, kad nereikėtų iškreipti gamtos dėsnių. ‚Jei paukštis pasmerktas žūčiai, ką nori daryk – nieko nepadarysi. Vasarą gailestingi žmonės mums suveža iš lizdų išmestus gandriukus, išauginame juos, paleidžiame į laisvę, o paskui tokie gandrai kelia rūpesčių. Gamtoje vyksta natūrali atranka – kam lemta išgyventi, tas ir išgyvena“,- sakė Gyvūnų globėjų asociacijos prezidentas.

V. Gustaitis mano, kad žmonės labai neteisingai įsitikinę, jog gandras yra šventas paukštis. Bet jis lesa viską, kas gyva – užkapoja zuikučius ir net stirniukus, nes per dieną gandrų šeimynai reikia 5 kg gyvo maisto. Lietuvoje yra per 13 tūkst. gandrų porų, todėl neverta baimintis, kad jie išnyks. „Žinoma, reikia visais rūpintis, visi yra Dievo kūriniai, tačiau nė vieno gyvūno, nė vieno paukščio nereikėtų garbinti“,- užtikrino G. Gustainis.

Kad pagalbos gandrams neskubantys siūlyti veterinarijos specialistai teisūs, byloja ir senų žmonių išsaugota išmintis. Jei gandras liko žiemoti, maisto turės pamiškėje medžiojanti lapė. O juk ir jai reikia sulaukti pavasario.

Daiva BARTKIENĖ
 

Ekstra skelbimai:
Kaip patalpinti ekstra skelbimą?
Mūsų draugai:
© 2010-2019 UAB "Nuaras". Visos teisės saugomos. Sukurė: Netas.eu