Padėka nuo Bičo šeimininkų

Džiaugiamės, kai sulaukiame šiltų ir nuoširdžių žodžių :)

________________________________________________________________________________________

Laba diena,

Jau po rą metų vis ruošiuosi JUMS parašyti. Pirmiausia, padėkoti už tai, kad esate, kad yra vieta, kur nereikalingi, kažkada namus turėję gyvūnėliai, randa prieglobstį. Kad tuose laikinuose namuose juos pamaitina ir rūpinasi jų ateitimi.
Tikriausiai kyla klausimas, kodėl taip rašau? Jau eilę metų vis užsuku į Jūsų elektroninį puslapį ir džiaugiuosi vartydama nuotraukas tų laimingųjų, kurie jau surado naujus namus. Dėl vieno iš jų ypatingai džiaugiuosi.
Tikriausiai atsimenat vieną iš savo gyventojų - ilgaausį basetuką, kurio nuotraukas pridėjau. Tikriausia pažinsite savo nuotraukas. O kitose - JIS jau mūsų šeimos narys Kaip mano vaikai vadina "brolis". Tikro jo vardo nežinojome, todėl vadinome šeimos Biču .
Noriu padėkoti Jums, kad priglaudėt jį, kad mūsų šeima turėjo galimybę pasipildyti dar vienu nariu (dar vienu vaiku ). Sakau "vaiku", nes tiek daug dėmsio galima skirti tik savo vaikui. Neturiu žodžių apsakyti jo meilumui. Papasakoti neįmanoma. Reikia pamatyti. Kaskart grįžus į namus, jis kiekvieną pasitinka džiaugsmingu lojimu, laižymusi ir bėgiojimu aplik. Jis užsiroščia tau ant kelių ir prašosi glostomas. Jam užtenka net paprasto pagulėjimo šalia ar pakutinėjimo. Protingas ir paklusnus šuo. Būna, iškrečia išdaigų, bet ant jo pykti neįmanoma. Viską atperka jo žvilgsnis.
Noriu padėkoti ir tam, kas paliko jį, nes mes nebūtume pažinę šito padaužos. Nors niekaip nesuprantu, kaip galima palikti TOKĮ šunį...
Dar kartą AČIŪ Nuarui