Atsargiai, erkės!

Atšilus orams traukiame į gamtą, kartu pasiimdami ir savo augintinius, tačiau net neįtariame kokie pavojai tyko pievose, pamiškėse, miškuose ir t.t. Tai erkės! Voragyviai paplitę visame pasaulyje, tačiau jos gyvena ne kiekviename miške ir ne kiekvienoje pievoje.

Erkių mėgstamos vietos? Erkės mėgsta drėgmę ir prieblandą, todėl daugiausia jų yra lapuočių miškuose. Gausiausiai erkės gyvena tose teritorijose, kuriose daug laukinių gyvūnų - nuolatinių jų maitintojų ir "šeimininkų". Tik prisisiurbusios šilto kraujo erkės gali gyventi ir daugintis.Mėgstamiausios šių parazitų vietos yra miško takelių pakraščiai, tankūs brūzgynai - avietynai, alksnynai, riešutynai, miško jaunuolynai. Juose veši žolė, daug perpuvusių šakų ir augalų. Nemažai erkių galima aptikti ir miško kirtimuose, kur daug senų kelmų bei šakų. Būtent čia alkanos erkės puola savo "šeimininkus", o prisisotinusios kraujo palieka gyvūno kūną ir čia pat tęsia savo raidą. Įkasdamos erkės ne tik „atima‘ dalį mūsų ar šuns kraujo, bet tuo pačiu platina ligas iš kurių bene aktualiausia šunų augintojams-babeziozė.

Babeziozė? Babeziozė dar kitaip vadinama piroplazmozė- pirmuonių (lot. - Babesia canis, Babesia gibsoni), parazituojančių šuns eritrocituose. Pirmuonis perneša ir platina plačiai mūsų krašte paplitusios ganyklinės erkės. Praeitų metų pavasarį ryškus šios ligos protrūkis pastebėtas pietiniuose Lietuvos regionuose. Užkrėstų erkių seilių liaukose būna daugybė šių parazitų. Įkandimo metu jie patenka į šuns kraują, bręsta, infekuoja eritrocitus, maitinasi jų citoplazma bei juos ardo. Kai parazitų neturinti erkė įkanda sergančiam šuniui - babezijos vėl patenka pas pernešėja ir tokiu būdu ši liga sparčiai plinta.Persirgę gyvūnai antrą kartą neužsikrėčia. Todėl dažniausiai pavojingose zonose suserga jauni arba naujai atvežti suaugę gyvūnai.Inkubacinis babeziozės periodas trunka nuo 10 dienų iki 3 savaičių. Užsikrėtus šuns kraujyje vyksta intensyvi eritrocitų hemolizė, kuri ir sukelia ligai būdingus simptomus. Šiuo periodu tiriant periferinį kraują, jame randama daugybė sukėlėjų.

Ligos simptomatika? Ligos eiga gali buti žaibinė (šuo greitai silpta ir nugaišta), ūmi ar lėtinė. Susirgus pakyla temperatūra ( iki 41 C ), pasireiškia apatija, bendras silpnumas, šuo netenka apetito , todėl blogiau ėda arba visai neėda, krenta svoris, dreba raumenys, padažnėja kvėpavimas ir širdies darbas, gleivinės tampa blyškios ar geltonos (dėl anemijos bei hemolizinės geltos), šlapimas tampa rausvai rudas, kartais šunys vemia, negali pasituštinti arba kaip tik viduriuoja, išmatos būna labai tamsios. Šuningos kalės abortuoja. Seni ar nusilpę šunys serga daug sunkiau. Negydomi gyvūnai gali gaišti dėl besivystančio širdies bei kvėpavimo nepakankamumo. Laiku suteikus veterinarinę pagalbą - prognozė gera. Todėl svarbu ilgai nedelsti pastebėję bet kurį iš šių požymių skubiai kreipkites į veterinarijos specialistus. Liga nesunkiai diagnozuojama pagal būdingus simptomus bei tiriant periferinį kraują. Babezijos pirmuonis ryškiai matomas mikroskopuojant nudažytus eritrocitus. Tai padeda veterinaijos gydytojui diferencijuoti ją nuo kitų ligų t.y. anemijų, leptospirozės, apsinuodijimų. Gydymui naudojami specifiniai preparatai veikiantys prieš babezijas. Įsisiurbė erkė?Jeigu erkė vis dėlto įsisiurbė, ją reikėtų kuo greičiau ištraukti. Negalima lašinti ant erkės aliejaus ar kažkokių kitų skysčių.Dusdama erkė išskirs dar daugiau seilių ir tikimybė užsikrėsti bus žymiai didesnė. Erkę traukti rekėtu suimant pincetu ar specialiu traukikliu prie pat šuns odos ir atsargiai sukant prieš laikrodžio rodyklę. Negalima jos traukti per jėga, kadangi odoje gali likti erkės galvutė.

Kaip apsaugoti gyvūną? Norint išvengti šio nemalonaus susirgimo, reikia stengtis apsaugoti šunį nuo galimo erkių įsisiurbimo. Tam galima pasirinkti daugybę įvairių bei patikimų preparatų - antkaklių, aerozolių, lašelių. Veterinarijos gydyklose ar vaistinėse dirbantys specialistai visada patars bei parinks tai, kas labiausiai tinka ir efektyviausiai apsaugos jūsų gyvūną nuo erkių bei jų platinamų ligų.