Mano Terariumas – tai portalas auginantiems kitokius gyvunūs. Nuo 2006m. startavęs portalas siekia suburti Lietuvoje egzotiškus gyvunūs (vorus, skorpionus, iguanas ir t.t.) augintojus, bei juos besidominčius žmones. Vienas pagrindinių tikslų – dalintis informacija tarpusavyje, bei padėti naujokams rasti atsakymus į jų klausimus. Apsilankę mūsų portale rasite straipsnius, diskusijas, nuotraukų galeriją ir t.t. Taip puiki vieta pradėti pažinti su egzotiškais gyvūnais.
Vorai
Voras - vienas seniausių ir prieštaringiausiai vertinamų mūsų planetos gyvių. Kraupi jo išvaizda, plėšrus gyvenimo būdas visais laikais žmonijai kėlė siaubą ir pasibjaurėjimą. Didžiuma pasaulio kultūrų vorą siejo su Mėnuliu, drėgme, mirtimi, požemių pasauliu. Tuo tarpu juodojoje magijoje voras, anot L.Gutausko, "tylos kunigaikštis", laikomas žmogaus sielos sargu...
Ką veikia voras? Natūralioje aplinkoje tarantulas puola grobį, nuodais paralyžiuoja jį arba nužudo. Vorai minta pusiau skystu maistu: kartu su nuodais jie įšvirkščia aukai virškinamojo fermento, vėliau ją išsiurbia. Namų sąlygomis terariume auginami tarantulai minta svirpliukais, vikšrais, žiogais. Kam juos auginti? Vidutinė namų sąlygomis auginamo tarantulo patelės amžiaus trukmė 6 - 14 metų, patino - 3 - 6 metai. Retos, nykstančios ar sunkiai aptinkamos tarantulų rūšys specializuotose parduotuvėse kainuoja apie 700 svarų sterlingų. Jei retos vorų rūšys namų sąlygomis dauginasi, šitaip jie išsaugojami nuo išnykimo. Dažniausiai šiuos keistus gyvius augina nuoširdžiai juos mėgstantys žmonės, tačiau užsienyje yra pasitaikę atvejų, kai šis gauruotas daugiakojis gyvis savo šeimininkui padėjo įveikti arachnofobiją - panišką vorų baimę. Galima drąsiai teigti: bent kartą iš arti pamatęs tarantulą žmogus ilgai jo nepamirš. Vis dėlto ir gyvendamas šalia žmogaus voras išlieka tikras sielos sargas: neprijaukinamas, mįslingas ir laukinis.
Skorpionai
Skorpionų nereikėtų įsivaizduoti kaip standartinių naminių gyvūnėlių, kuriuos galima ir reikia imti į rankas. Nieko panašaus. Skorpionus auginti reikėtų su tikslu juos stebėti, o ne žaisti su jais. Skorpionai negali ir nepažins rankų, kurios juos maitina ir niekada nesijaus dėkingi už tai. Jie gels nedvejodami, jei prisiartinsite per arti. Skorpionai - naktiniai gyvūnai, praktiškai visą dieną jie praleis pasislėpę po akmenimis, medžio žieve ar savo urvelyje ir pasirodys tik sutemus (išjungus šviesą). Didžiąją laiko dalį terariumas tebus stiklinė dėžė su durpėmis, žemėmis, smėliu ir akmenimis. Norėti auginti skorpioną ir iš tiesų jį auginti, tai du skirtingi dalykai. Kaip ir kievienam gyvam sutvėrimui, skorpionui taip pat reikia tam tikrų salygų, savaitinės, kartais kasdieninės priežiūros. Prieš įsigyjant skorpioną reikėtų gerai pagalvoti: ar aš sugebėsiu juo rūpintis tinkamai? Ar sugebėsiu sukurti tokias mikroklimato sąlygas, kokių reikia skorpionui? Ar sugėbėsiu jį maitinti reguliariai? Kas juo rūpinsis, kai aš atostogausiu ar išvyksiu ilgesniam laikui? Taip pat nevertėtų pamiršti to, kad visi skorpionai yra nuodingi ir potencialiai pavojingi žmogui. Nėra nenuodingų skorpionų. Tam tikrų rūšių skorpionų auginimu nepatartina užsiimti ne tik pradedančiajam, bet ir patyrusiam augintojui. Keletas rūšių yra mirtinos žmogui ir nėra jokio rimto reikalo rizikuoti savo ir artimųjų gyvybėmis. Yra daugybė skorpionų, kurie yra ne mažiau grakštūs ir įdomūs. Kiekvieną kartą atidarant terariumą, maitinant skorpioną, perkėlinėjant jį rizika padidėja ir nesvarbu, kokie atidūs jūs būsite, skorpionas puola tokiu greičiu, kokio žmogaus akis nesugeba užfiksuoti (užtenka milisekundės). Tai ir pakankamai sudėtingas ir tuo pat metu visiškai paprastas užsiėmimas. Tai - iššūkis, kurį įveikt yra didelis malonumas. Nemanykite, kad sėkmingas skorpiono augimas yra olimpo viršūnė. Yra daugybė įdomių skorpionų, kurių auginimas ir veisimas tampa neatskiriama gyvenimo dalimi ir visiškai nesvarbu, ką iki šiol easate auginę namie - kiekvienas skorpionas, nors ir sąlyginai primityvus organizmas evoliucijos kelyje, yra savitas ir unikalus, turintis savo pomėgius ir fobijas. Pažintį jį tikrai smagus užsiėmimas. (Parengta pagal Tado Zuzevičiaus informaciją)
Iguana
Paprastoji iguana – vienas didžiausių Amerikos driežų, kurių gausu tropiniuose miškuose. Jos šmirinėja tarp medžių, augančių prie vandens šaltinių, ir slepiasi tarp tankių šakų arba šoka į vandenį. Pagrindinis paprastosios iguanos maistas – įvairūs augalai. Jos mityba kinta priklausomai nuo amžiaus. Paprastosios iguanos skabo medžių ir krūmų lapus, ėda uogas ir saldžius vaisius, taip pat minta jaunais ūgliais. Paprastoji iguana auga visą gyvenimą. Pristigusi maisto ji išsyk sublogsta. Tuomet driežas, kad išgyventų, naudoja riebalines atsargas, kurių visuomet prikaupia gerai besimaitindamas. Šios sankaupos gelbsti ir kasant duobutę bei dedant kiaušinius, nes tuomet paprastosios iguanos patelė nesimaitina, be to, toks darbas iš gyvūno pareikalauja daug jėgų ir energijos. Iguanos uodega yra triskart ilgesnė už jos kūną, raumeninga, iš šonų tarsi šiek tiek suplota. Pavojaus atveju iguana ja ginasi. Iguana turi labai aštrius, tarsi skustuvai, dantis. Iguanos gerai laipioja medžiais, vikriai šokinėja nuo šakos ant šakos. Žemėn gyvūnas nusileidžia vakare, eidamas ieškoti maisto. Iguanos slepiasi dziunglėse, tankioje lapijoje, o ilsisi ant medžių šakų, šildosi saulės spinduliuose. Nors ir masyvaus kūno, iguanos vikriai juda plonomis šakomis. Suaugęs driežas pakankamai didelis, kad apsigintų nuo priešų, tačiau išgąsdintas dažniausiai šoka žemėn, kartais net ir iš 6 metrų aukščio, ir pasislepia žalioje paklotėje. Jos su malonumu tyso ant šakų, nusvirusių virš vandens, bet pajutusios pavojų neria žemyn ir keletą minučių tūno vandenyje, kol priešas pasišalina.
Jeigu kilo klausimų, ar norite gauti daugiau informacijos apie šiuos gyvūnus apsilankykite adresu www.saltakraujai.lt
