Stebina nesuprantamas žmonių žiaurumas

   „Liepos 29 d. 19 val.  Panara - Merkinė  kelio sankirtoje netoli plento, miško pavėsinėje radome atvežtus ir paliktus  likimo valiai tris mažus katinėlius. Katinėliai gailiai kniaukė ir bėgo prie mūsų. Pavėsinėje buvo pritrupinta juodos duonos, kuo jie ne vieną parą  ir buvo priversti maitintis. Katinėliai buvo sulysę, leidosi paimami ant rankų,  buvo aiškiai matyti, kad naminiai.

Atvežėme juos į Kauną ir geroji Lolita, Gyvūnų globėjų asociacijos darbuotoja, nežiūrint, kad buvo jau senai po darbo valandų, priėmė nelaimėlius. Deja, liūdna - jie neišgyveno. Labai gaila.

 Kodėl, žmogau, esi toks žiaurus???

 Kaunietės  Raminta Baltuškienė, Alnora, Beata ir Viktorija.“

     Štai tokio turinio elektroninį laišką radome Gyvūnų Globėjų Asociacijos paštadėžėje. Ir vis nepaliaujame stebėtis žmonių nemeile tokiam mielam padarėliui, mažam, dar apsiginti negalinčiam, gyvūnėliui. Sunku net suvokti, kad taip išmesti ir palikti likimo valiai be vandens ir maisto  nugaišta daugybė mažyčių kačiukų ir šuniukų.

    Kiekvieną savaitę Gyvūnų Globėjų Asociacijos darbuotojai sulaukia po keliasdešimt skambučių iš visos Lietuvos, kad miške, lauko pavėsinėje ar pakelėje palikti be priežiūros dar akli arba ką tik patys pradėję valgyti jaunikliai. Štai ir šiandien ryte prie GGA būstinės rasti trys dar dviejų mėnesių amžiaus neturintys kačiukai. Ar nebepajėgė šeimininkas paeiti 20 m iki durų, kad reikėjo juos palikti šalia judrios gatvės? Apima siaubas pagalvojus, kad daugybė mažų gyvybių žūsta dėl šeimininkų neatsakingumo.

    Norisi dar kartelį visus gyvūnų augintojus paraginti kastruoti ar sterilizuoti savo augintinius, jei neplanuojate jų veisti. O jei jau taip nutiko, kad nepasaugojote savo katės ar kalytės ir jos atsivedė jauniklių, tai būkite geri pasirūpinkite mažylių ateitimi. Dėkite skelbimus į laikraščius ir internetinius skelbimų portalus, dovanokite pažįstamiems ar kaimynams, vežkite į gyvūnų prieglaudas, tik jokiu būdu - nepalikite vienų numirti!

   Nuoširdžiai dėkojame ponioms Ramintai, Alnorai, Beatai ir Viktorijai, kad neliko abejingos radusios be priežiūros vargšus kačiukus, kad nepasimetė ir nepaliko jų ten kur rado.

  Dėkojame visiems padedantiems mūsų darbuose ir neliekantiems abejingais, kai matote liūdnas akutes žvelgiančias į jus su meile ir viltimi.  Ačiū Jums!

     ...jis - mūsų draugas iš prigimties, kai akys dar nieko nemato, jis jau tiki mumis: dar prieš gimdamas jis atsidavė žmogui.